#lietus

[coralcatsea]

From the Hetalia Drama CD about Alfred's birthday.

#hws america #aph america #hetalia #hws #aph #hws lithuania #aph lithuania #ameliet #usliet #lietame #lietus #Hetalia drama cd

[zanderia]

Darkness Enigma

A silent enigma, mysterious and sly I watch from a distance, without a care or a sigh Achieving my goals, all done in secrecy A spy in the moonlight, my actions a mystery When I need to lead, my dark side takes control Authoritative and powerful, seizing what I seek to behold Apathy and ambition, two sides of a coin A chosen one, whose fate is solely their own.

#poem #darkness #poetry #poet #poezija #lietus #enigma #aesthetics #assassin creed #poems and poetry #poetic #poems #literature #citatos #dark #night #tyrant #writers and poets

[afotoeu]

#Kaunas #Lithuania #Z9 #NikonZ9 #nikkor1224f28 #nikon1224mm #kaunascity #nikonmirrorless #nikoneurope #Lietuva #kaunastic #kaunas2022 #winter2022 #laisvesaleja #lietus (at Laisvės alėja) https://www.instagram.com/p/Cmrv8eUNjiX/?igshid=NGJjMDIxMWI=

#kaunas #lithuania #z9 #nikonz9 #nikkor1224f28 #nikon1224mm #kaunascity #nikonmirrorless #nikoneurope #lietuva #kaunastic #kaunas2022 #winter2022 #laisvesaleja #lietus

[laiminga-karve]

pavasario lietus yra absoliuti fantastika

#žinojau kad saulė ir pražydę medžiai grąžins nuotaiką bet tas gaivus šiltas lietus ir jo kvapas yra išvis kitas pasaulis

[a-chaotic-dumbass]

i want the brits to take back this rain if ur gonna complain abt it then dont curse us w it😤😤😤

#ik ik our name is lit rally lietus va #but im damn sick of so much rain this year #it rains a lot and ao hard and for what #chaotic but like not on topic

[quartz-eye]

20 hours that chewed and spat me out, but I'm finally done, hey how's it been. Scene inspired from the small paragraph I have yet to figure out the English version.

Paragraph:

[Katrs lietus piliens vairs pat jūtams nebija, tik silta roka apkārt viņam turējās, tā it kā viņš būtu vērtīgāks par pašu.]

#scarian #au #desertduo #grian #gtws

[resentfuljustice]

Trapecija pt. 5 - odė priklausomybėms

2023-09-15 20.45 Švenčionėliai

Susikaupusi dėliojau vieną koją priešais kitą. Žengiau tiesia linija šaligatvio borteliais, griežtai neužlipdama ant žiojėjančių tarpų sujungimuose. Šaltos baltos spalvos gatvių apšvietimo fone lietus statmenai leidosi žemyn, svaidydamas savo lašus kaip kokias strėles į apmindžiotų trinkelių patamsėjusį paviršių. Vengiau pakelti smakrą – ne todėl, kad baiminausi automobilio veidrodėlyje išvysti atsispindintį per akių kampus nubėgantį juodą tušą – ar, kad prieš nuleidžiant galvą pamačiau priekyje artėjančią “slaptą” ofiso porelę, kuri akivaizdžiai susinepatogino man netikėtai pasivaidenus jų kelyje. Tą vakarą nenorėjau gauti nusmailintos lietaus strėlės į savo veidą – neprašyto priminimo apie tai, kad dalis mano dešinės veido pusės snūduriuoja amžiname miege – ir neprabus iš pojūčių komos, kad ir kaip švelniai beglostysiu žandikaulio šonus, kur pirštų galiukais vis užčiuopsiu varžtais sutvirtintas titano plokšteles. Prisimenu laikotarpį, kai apie tai galvodavau šimtus kartų per dieną – pasiėmus dezinfekuotą adatą lyg kokia geodezininkė matuodavau veido plotmes, tikrindama, gal šiąnakt trišalis nervas sugebėjo susirasti ir nusitiesti aplinkkelį į mano apatinės lūpos dešinį kamputį. Po poros metų pasidaviau – ir apie tai pagalvoju tik kam nors maloningai atkreipus mano dėmesį į tai, kad bevalgant išsitepiau kur nors apatinėje, dešinėje veido pusėje – prieš tai, žinoma, prie pietų lėkštės būnu pasiruošusi paranojišką kiekį popierinių servetėlių. Profilaktiškai.

Ar aš gailėjau savęs? Retkarčiais.

Ar aš gailėjausi? Niekada.

***

Po pusvalandžio supratau, kad vienintelis šviesos šaltinis ofise buvo mano monitorius – susiraukusi pasitamsinau ekraną, nes skaisčiai baltas UAT aplinkos langas man pradėjo deginti akis. Stipriai užsimerkiau, viena ausimi besiklausydama kažkur už stiklinės sienos sklindančio tylaus šnaresio. Visi ištuštėję stalai, iki galo nepristumtos kėdės, abejingai numestos ausinės ir apleisti nešvarūs puodeliai skendėjo vieningoje tamsoje – pirmą kartą šioje darbovietėje likau ofise paskutinė. Bet ne viena.

– Ar čia prieš išeinant nereikia įjungti kokios nors signalizacijos?

– Ne. Prieš porą savaičių čia su Žilvinu gal iki 9 sėdėjom – tikrai jokių problemų nekilo.

– Ką jūs veikėt taip ilgai?

Rugilė man nieko nebeatsakė, nes išgirdau ją tyliai, bet savotiškai užtikrintai bandant gitaros stygas. Nustebusi staigiai atplėšiau akis, ir išvydau ją stovint man iš dešinės, prie pat manęs. 

– Tu moki groti?

– Kažkada mokiausi. Reikia atsiminti.

Ji pradėjo taisyklingai dėlioti akordus į pažįstamą visumą, kuri po kelių sekundžių pavirto į harmoningą tėkmę. Pajutau, kaip mano kvėpavimas sulėtėjo – pagavau save sąmoningai suvokiant, kad esu ypatingoje akimirkoje. Nieko labiau netroškau kaip su savimi turėti savo juostinę muilinę – buvo skausminga suvokti, jog tai teliks vienu iš tų niekada taip ir neišryškintų kadrų. Viena iš smiltelių, kurią vėliau vis bandysiu surasti vartydama suskilinėjusį smėlio laikrodį iš Alias stalo žaidimo. Jaučiau, kad pirmą kartą bent trumpam atitaikiau savo visraktį ir Rugilei – ir niekas manęs neįtikins, kad yra kažkas gražesnio už tokias vogčiomis nugvelbtas akimirkas. Kai kokia nors būtybė tau bent truputį atsiskleidžia, negrabiu rankos mostu praskleisdama sunkias veliūrines užuolaidas į savo vidinį kiautą. 

Stengiausi nejudėti, praktiškai net nešnopuoti – kad tik viskas per greitai neužsibaigtų. Nenorėjau jos išgąsdinti, tad elgiausi taip tarsi stebėčiau miško proskynoje, saulės zenito karštyje įmigusią lapę. Bet Rugilė – lygiai taip pat kaip ir ta lapė – net ir užsimerkusi jautė mano akylai įsmeigtą žvilgsnį. Po kelių minučių ji skubiai nuo peties nusiėmė gitaros dirželį, ir nužingsniavusi atgal už stiklinės sienos, pastatė svetimą instrumentą į vietą. Tada klestelėjo į kėdę šalia manęs, ir lėtai privažiavo artyn.

– Nesuprantu, kaip tu dabar taip susikaupusi dar gali dirbti.

– O ką daryti? Man čia šiandien su jumis buvo per smagu dirbti. Pati įsivaizduok, jeigu tau visą bendravimą su kolegom reikėtų sukišti į vieną dieną per savaitę.

– Žinai, ką tau atsakysiu į tai?

– Žinau.

– Nori parodysiu apie kokią ten nuotrauką po pietų kalbėjom?

Ir tada viskas pasipylė – tarsi kas nors būtų atidaręs kokią vidinę Rugilės hidroelektrinės vandens sklendę, o mano turbiną visu smarkumu įsuko dar negirdėtos ofiso kolektyvo pikantiškos istorijos. Kas su kuo sudėtingai komplektavosi, kas nuo ko su kartėliu spjaudėsi. Kas su savimi nešiojosi kokias neišgydomas vidines opas – ir kas tik naiviai įsivaizdavo, kad yra apsukrūs ir neperkandami kaip kokie Mr. & Mrs. Smith – o realiai buvo visiems kiaurai perregimi nelyginant kaip per kokią nuskalbtą drobulę. 

– Pažiūrėk – tik neik per arti lango, kad jie tavęs nepamatytų! Jie vis po darbo kasdien kažkur kartu eina – matai, ten per pievą.

– Gal tiesiog pasivaikščioja?

– Net per lietų? Bet šitas kelias niekur neveda. 

– Išvis nelabai suprantu, kodėl jie slepiasi? Ar jie turi antras puses ir čia koks darbinis romanas?

– Ne, kiek žinau ji tai tikrai ne per seniausiai išsiskyrė. Jis irgi turbūt laisvas.

– Tai ko čia gėdytis? Ar čia kokios vidinės rašytos ar nerašytos darbo tvarkos šitu klausimu įsigalioja?

– Nežinau, Juste, nežinau… Gal visi tiesiog atsimena, kai jis taip garsiai deklaravo, kad su niekuo iš akademijos niekada nesusimestų – jo paties žodžiais “čia kaip koks incest būtų”. Bet va, ėmė ir nutiko.

“Ėmė ir nutiko…” 

Kaip dažnai gyvenime dalykai tiesiog “ima ir nutinka”? 

Tą pačią sekundę pajutau kraują stingdantį praėjusios vasaros jaudulį. Galvoje kaip koks pagalbinės tarnybos švyturėlis blykstelėjo prisiminimas – aš nervingai trinu išmuiluotus, bet vis dar suprakaitavusius delnus vieną į kitą, žiūrėdama į savo atspindį “Trijų kartų” kavinės tualeto veidrodyje. Veidrodžio šone matosi atvirų tualeto kabinos durų vaizdas – ant jų priklijuotas jau šiek tiek atsilaupęs Steve Jobs plakatas su jo citata.

“A lot of times, people don't know what they want until you show it to them”.

***

Į Kauną grįžau greičiau negu per valandą. Įsukusi į Decathlono aikštelę prie Megos, užgesinau mašinos variklį. Jonas buvo teisus – abejingai stebėjau truputį virpančias darbuotojo rankas, jam benešant treniruoklį atgal į nuomos punktą grąžinimui. Išjungiau valytuvus, ir žiūrėjau pro tamsą į niekur. Tam tikra prasme jaučiausi jau viską patyrusi – kad viskas, kas geriausia – jau praeityje. Net šita šleikšti savijauta buvo pernelyg gerai pažįstama. Tik šį kartą sėdėjau kitoje mašinoje, kitoje aikštelėje, dirbau kitame darbe – net ir galinio vaizdo veidrodėlyje mačiau jau ne mergaitę, o moterį, kuriai jau kaip ir būtų laikas nustoti kramtyti nagus ir rimtai pagalvoti apie kaupimą pensijai.  

Bet į mane žvelgė tos pačios paklydusios akys. Ar tikrai mes keičiamės? 

Euforija po truputį pradėjo slūgti, ir į krūtinės vidurį nekviestas įsliūkino liūdesys.

***

Jau dabar žinau, kad vėl naktį iš sekmadienio į pirmadienį negalėsiu ilgai užmigti. Na, jeigu jau visai taip atviraučiau – bandysiu neužmigti. Kuisiuosi po savo minčių aruodus, ieškosiu bet kokios šakos, į kurią galėčiau įsikabinti, bet kokio kabliuojančio žodžio, sakinio, temos, į kurią galėčiau bent trumpam pasinerti. Ieškosiu paguodos, ieškosiu užmaršties, ieškosiu prieglobsčio. Kovosiu su sveiku protu, kuris primygtinai man suks tą pačią juostelę. „Nebuvo nė vieno ryto, kai dėl tokio savo elgesio nesigailėtum. Juk prisimeni?“. 

Prisimenu. Kiekvieną sekmadienio naktį.

Grįždama namo žiūrėsiu į po dešine šviečiančią Maximos iškabą, o mintyse piešiu scenarijų, kur sustosiu nusipirkti tekilos ir žaliųjų citrinų. Stebėsiu save iš šono stovinčią eilėje prie savitarnos kasų, kur vis perkelsiu savo svorį nuo vienos ant kitos kojos, gal tyliai atsidusiu. Nebūsiu pasiėmus krepšelio, todėl saujoje stipriai suspaudus laikysiu keturias žaliąsias citrinas. Kai atsilaisvins kasa, kurioje galimas atsiskaitymas tik kortele, pažvelgsiu į priekyje stovinčią merginą. Ji ištiesusi kaklą stebės kitoje eilėje apsipirkinėjantį vyrą – ir savo nutrintais Uggais ji paeis du žingsnius į priekį.

– Ar jūs neisit į tą kasą? – garsiai paklausiu ir matysiu, kaip iš lėto link garso šaltinio pasisuks jos galva su sulaižytu, netvarkingai surištu kuodu. Jos pavargusį veidą nušvies akinančio baltumo šypsena, o aš iškart pastebėsiu, kad jos priekiniai dantys užlipę vienas ant kito taip, lyg kas nors būtų bandę supinti su jais kasą. Ji vis dar toliau man besišypsodama papurtys galvą.

Priėjusi iškart nuskanuosiu tekilą, ir pasiruošiu pasverti citrinas. Paieškoje vėl įvesiu žodį “laimai”, ir prisiminsiu kaip iš manęs dėl to juokiasi Karolis. Žaliosios citrinos... 

Tada pradėsiu galvoti apie tai, kiek kartų turėtų pasikartoti toks scenarijus, kad pardavėjos jau mane atsimintų kaip etatinę tekilos pirkėją. Kada jau turėčiau funkcionuojančios alkoholikės etiketę. Fantazuosiu apie mano pačios susigalvoto žaidimo taisykles – jeigu Maximoje pirkčiau tekilą tik kas antrą ar trečią kartą? O vietomis įterpčiau Lidlą, IKI ar Rimi? 

O gal aš tiesiog susireikšminusi? Tos pardavėjos turbūt tokios pavargusios, kad niekada manęs neatsimintų. 

Ar aš atsiminčiau save?

Praeivę su per dideliu megztiniu, kurį visam laikui pasiskolino iš vyro spintos. Kurios akys stipriai paraudusios ir be entuziazmo. Kuri turi sau nuolat priminti atlošti pečius ir išsitiesti. Kurios plaukai nuo lauke krentančios lipnios dulksnos pradėjo neprašyti raitytis.

Visas tekilos scenarijus išsisklaidys kaip užpūstos gimtadienio žvakutės dūmai, vos tik pradėsiu apgraibomis ieškoti pultelio pakelti automobilių aikštelės šlagbaumui. Kažkas manyje niekada neleis išsipildyti šitai istorijai. Nežinau, ar tai paprasčiausias savisaugos instinktas, kad tiesiog nepradėčiau. O gal įšalusioje savo minčių žemėje labai intensyviai bandau pakasti faktą, kad pradėjus negalėčiau sustoti.

#life lately #dear diary #spilled ink

[languagelovelearning]

Random Vocab List of My Target Languages

Note: I am still learning so if anyone has any corrections please say

English Korean French German Lithuanian

Snow 눈 la neige der Schnee Sniegas

Rain 비 la pluie der Regen Lietus

Clouds 구름 le nuage die Wolken Debesys

Sun 해 le soleil die Sonne Saulė

Moon 달 la lune der Mond Mėnulis

Angels 천사 l’ange die Engel Angelai

Memory 기억 la mémoire die Erinnerung Atsiminimas

Kiss 키스 le baiser der Kuss Bučinys (m)

Singing 노래 부르기 le chant der Gesang Dainavimas (m)

Day 하루 le jour der Tag Dienà

#vocabulary #french #korean #german #Lithuanian #langblr #vocab lists #French langblr #Korean langblr #German langblr #Lithuanian langblr

[princesepersikas]

Argi ne keista?

Kaip mes nekęsdavome būti vieni, buvo baisu. Dabar mes ieškome vienatvės, tai saugiau.

Kaip mes keldavomės anksti ryte, nes diena nebuvo pakankamai ilga. Dabar mes net nenorime atmerkti akių, o nakties niekada neužtenka.

Kaip mes nekentėme miego, tėvai turėjo priversti mus miegoti. Dabar mes mėgstame miegoti, nes tai vienintelis būdas pabėgti nuo realybės.

Kaip mums patiko saulė ir negalėjome užmigti, be jokios šviesos. Dabar mums labiau patinka lietus, jis mums suteikia komforto. Yra kažkas, kas verkia su mumis.

#lietuviški žodžiai #Lietuviškai

[just-ruth-thinkin-about-stuff]

Vai lietus manā dzīvē kādreiz pārstās līt? Vai pērkons pārstās dārdēt? Es cenšos patverties, bet kājas tāpat ir izmirkušas, mati slapji un seja skumja. Es nezinu cik ilgi vēl spēšu dzīvot bez saules, bez siltuma, bez mīlestības. Esmu kā augs, kurš laužas cauri koku saknēm pretī gaismai, taču kāds vienmēr ejot garām nomīda neatskatoties.

/24.07.23/

[zi-ve]

lietus, duļķis tiešām slapjdrankkiss...<- this shit has what it i mean.

grāvja vaibs?? veļu laiks. spokiem.lv sirsniņa/.

  čaka iela 2014/15. lietus

mašīnā braukt kad līst. heart with thorns in it illustration.

iet ar rokām sabāztām kabatās, kad pirksti salst, un tu grūd rokas uz leju, un ej ar nodurtu galvu

akdievs, tu mani nesaproti, laimesmāt :P

satīties miglā

satīties lietū

im tapped in bro

tapped into my emotions

my first heartbreak on merkela iela maijpukites man sirdii zied ko tu zaakaa mani

tik es zinu to ko zinu es un es esmu es un es esmu es es esmu es es

#shh #emo latvija definiton is hard

[dinozaurs]

Autobusā, kurš veda pa lietainākajām ielām pasaulē, visi raudāja. Kur acis sastapās, ātri novērsās, bet skatieni pilni ar neizdzīvotu dzīvi. Sapņus varēja salikt koferos un noglabāt zem krēsliem. Bet visi tos spītīgi turēja rokās. Kurš vienkārši gar sāniem, kurš nolicis uz grīdas, kurš tuvu pie krūtīm piespiedis. Rokas jau tirpa, tās jau lūdzās saldās atslodzes, kad vieglākais, ko turēt būs gaiss, bet nē. Trīcošas rokas, nogurušas, turēja savus sapņus, sev tuvu klāt. Pat ja mēģinātu, zagļi ar zobiem asiem un kāriem, tie netiktu atdoti nevienam nekad. Un lietus turpināja līt smagi un necarredzami, vienīgais autobuss turpināja ceļu. Tās bija vētrainākās ielas tovakar, tukšums ar lietu varētu dejot lēnu valsi. Tikai nepiepildīto sapņu autobuss dzen gaismu uz priekšu, to neuzdrīkstās apstādināt neviens.

Un grūti atšķirt, kurš autobusā raudāja vairāk cilvēki vai sapņi.

[bb-latvija]

Uz Dziesmu svētku laiku Rīgā tiks ieviestas īpašas sabiedriskā transporta abonementa biļetes

Rīgas domes Satiksmes un transporta lietu komiteja šodien atbalstīja ieceri uz Dziesmu un deju svētku laiku, no 1.jūlija līdz 10.jūlijam, galvaspilsētā ieviest īpašas sabiedriskā transporta abonementa biļetes 10 eiro vērtībā. Kā sēdē pauda Pasažieru pārvadājumu pārvaldes priekšnieka pienākumi izpildītāja Natālija Moškeviča, šīs biļetes varēs nopirkt ikviens Rīgas sabiedriskā transporta…

View On WordPress

[unhonestlymirror]

Lithuania is richer than Poland???? It's because of Maxima, isn't it

QUORA NEVER FAILS TO MAKE ME LAUGH AJDJJXJXJCJCJC

P!nk is WHAT

NO WONDER UKRAINIANS LOVE HER

"According to a widespread popular belief, the word Lietuva (Lithuania) originated from the Lithuanian words lyti (to rain) and lietus (rain)." - LMAO😭 love how Ancient Ruthenian can be noticed

[placefornothing]

Dienasgrāmatas ieraksti 11.12.2022.

Svētdienas vakars, adventē nu jau trešā un garš, darāmo darbu sarakstā ir virkne lietu, kuras nevēlos šobrīd, bet vajadzētu kaut vienu. Sadūšojos atvērt sociālos tīklus, tik sen sen tur nekas nav darīts, pat ne šķirstīts un te es lielu artavu atdošu arī ikdienai darbā. Par to gan nē. 

Nodomāju, labs brīdis pieķerties pakārtot Youtube sarakstus, jo ir daudz un ir dziesmas, kuras laiku pa laikam gribētos paklausīties atkal. Tā nu tiec uz kādu dziesmu, kas atgādina tik ļoti kādus golden 90/00 laikus. Ne jau tad dzīve bija labāka, ne tad biji laimīgāks, bet atskatoties vienmēr ir kaut kādas atmiņas, kas paliek spilgtākas par to, kas ir reiz zaudēts. Kamēr ir kaut kas, to tā nejūt. Tomēr arī ne par to.

Man laikam pietrūkst vienkāršas rakstīšanas un parunāšanas ar sevi - ļoti sen to vairs nedaru regulāri un vīrietim jau no agras bērnības mūsu sabiedrībā tiek ieaudzināts, ka raudāt par sasitumiem nedrīkst - tu esi puika/vīrietis, par kaut ko dusmoties un raudāt arī nedrīkst - vai tad tev kaut kas sāp? Un tad es nonāku pie rezultāta, kad par savām emocijām un citām gammām nerunāju ar nevienu, iemācies tam nepievērsties un paturēt - te nu arī ir tas, kāpēc attiecības/sadarbības un citas nopietnākas problēmas galvenokārt ir problemātiskais jautājums tieši vīriešiem - psiholoģiskā audzināšana un es ļoti ceru, ka mēs kā sabiedrība kādu dienu izaugsim līdz tādam līmenim, kad aiziet pie terapeita būtu teju tikpat normāla prakse, kā uz rutīnas pārbaudi pie ārsta. Tam nebūtu jābūt nosodāmam. 

Dažas noskaņas:

#1 Šī nekad nav bijusi ļoti tīkama, nekad neesmu pat tā klausījies, bet ir tas skanējums, kas toreiz bija tipisks. Deep Fish - Say hello -  https://www.youtube.com/watch?v=wT8NO5FDS7E

#2 Liekas tik patiesa, tīra un īsta. Deep Forest - Sweet Lulaby -  https://www.youtube.com/watch?v=ATmBOnMJJkE

#3 Šī ir laba - nezinu, šarms ir, ir stāstījums, ir dziesma, ir ritmiskums, ir skanējums, nav novazāts hitiskums (laikam labi, ka ikdienā neklausos nonstop radio). Visu nē, bet pusīti gan un tad pārslēgt. Elley Duhé - Middle of the Night - https://www.youtube.com/watch?v=oSHzUD-uqKY

#4 Kad ir labs vakars bijis kādā labā pasākumā  ScHoolboy Q - Hell Of A Night - https://www.youtube.com/watch?v=lBm9_pRj2UA

#5 Running tune, 1 year before this, paliekoši laba atmiņa  Fred again.. - Marea (We’ve Lost Dancing)  - https://www.youtube.com/watch?v=DjmKjINRVwo

#6 Spēcīgi. Nav asociāciju, ne īstu - ir kopums, dziesma laba. A Victory Of Love - Alphaville - https://www.youtube.com/watch?v=bpb4I6sSj80

#7 Grūti būtu atrast piemērotāku 90s dziesmu. Zinu sen, vienmēr likusies on pont, bija reiz baltkrieviete ar ļoti līdzīgu muzikālo izpratni kā man (kas tolaik mana un viņas vecuma cilvēkiem bija, man gribētos teikt, savdabīga, ja ne unikāla - rets cilvēks, kuram bija tādas pašas zināšanas par Mihailu Cretu un Enigmu kā man, pārsteigums).  Everything But The Girl - And I miss You - https://www.youtube.com/watch?v=-C3NlpaCFgI

#8 Šo pakārtoti Cretu. 80 gados bija samērā populāra un, vēlāk arī aprecējās ar Mihailu. Sandra - Everlasting love - https://www.youtube.com/watch?v=bqICGrdLGIc 

#9 Šis šodien kritīs ārpus konteksta.  Blackbear - Hot Girl Bummerhttps://www.youtube.com/watch?v=3KnHgNT7Dd4 

#10 Šis arī ies ārpus kadra.  BAMBAM - Ängie - https://www.youtube.com/watch?v=dpdvf5hvP4U

#11 Šī ir totāla māksla manām ausīm. Klasiskā renesance satiekas ar trap un elektroniku un vokālu. Apashe - Distance https://www.youtube.com/watch?v=n9G5PlOaqWM

Par pozitīvo - ir trīs Omegle pārstāvji, kam piesekoju. Harrijs Maks, Markus Vletrijs un TheDoo.. 

Šis totāli ir pozitīvi: https://www.youtube.com/watch?v=dxYah-Tlkmc

Un viņam katrs ir on point: https://www.youtube.com/watch?v=vtjdWxFcOc4

[historyfiles]

The original, native form of 'Lithuania' is Lietuva, and many a modern Lithuania will inform you, somewhat jokingly, that it comes from the word 'lietus', meaning 'to rain'.

#history #historyfiles #lithuania #visit lithuania #what's in a name #etymology #baltic states