#luca chikovani | Explore Tumblr Posts and Blogs

addictivecontradiction · 2 years

Photo

Lazzaro felice, 2018

#drama #fantasy #mystery #lazzaro felice #happy as lazzaro #alice rohrwacher #luca chikovani #nicoletta braschi #capitalization

91 notes · View notes

genevieveetguy · 5 months

Text

. Human beings are like animals. Set them free and they realize they are slaves locked in their own misery. Right now, they suffer, but they don't know. I exploit them, they exploit that poor man. It's a chain reaction that can't be stopped.

Happy as Lazzaro (Lazzaro felice), Alice Rohrwacher (2018)

#Alice Rohrwacher #Adriano Tardiolo #Agnese Graziani #Alba Rohrwacher #Luca Chikovani #Tommaso Ragno #Sergi López #Natalino Balasso #Carlo Tarmati #Pasqualina Scuncia #Nicoletta Braschi #Carlo Massimino #Hélène Louvart #Nelly Quettier #2018 #woman director

3 notes · View notes

sabrinathateenagecarpenter · 1 year

Text

#sabrina carpenter #luca chikovani

0 notes

zemeslaume · 6 months

Text

„LAIMINGASIS LAZARAS“ APIE GĖRIO (NE)BŪTĮ

Laimingasis Lazaras („Lazzaro Felice“, 2018) – ypač jaudinančiai užfiksuotas ant 16mm juostos filmas, savyje nešantis įvairiausių simbolių ir alegorijų kraitį, taip pat užduodantis sudėtingus klausimus, į kuriuos nežinia ar įmanoma rasti atsakymų. Pavyzdžiui – kokia yra gėrio pozicija mūsų pasaulyje? Ar mes jį tikrai galime priimti? Ar žmogus – vis dėlto tik gyvulys? Negana to, ši juosta yra geras pavyzdys italų neo-realizmo šakai, o taip pat ir gudriai peršokantis žanrus vos per duotas 128 minučių ekrane.

Dažniausiai gerus filmus vertiname pagal kelis kriterijus, kaip kad – ar buvo pakankamai vizualiai gražus arba, ar galima prijausti siužetui, ar patrauklūs veikėjai. Šiuo atveju, filmas turi tiek estetiškus vizualus, širdį liečiantį pagrindinį veikėją Lazzaro, įtraukiantį siužetą, kuris nėra perdėm dramatiškas, o tuo pačiu ir aiškią filosofinių minčių kryptį. Žiūrint filmą, nors ir sukuriama atmosfera, kurioje galima atsipalaiduoti, smegenys nenustoja veikusios ir persvarsto pateikiamas idėjas.

Vienas iš didžiausių filmo sėkmės faktorių – taiklus kastingo pasirinkimas. Aktorius Adriano Tardiolo, įkūnijantis Lazzaro, pasižymi išvaizda, kuri primena senuosius italų tapytojų paveikslų veikėjus. O ir pati režisierė pasižymi polėkiu į tradicinį ir liaudišką siužeto vaizdavimą – tokiu būdu stilius gaunasi vientisas, vieningas. Režisieriės sukurta filmo aplinka yra tvirtai prigretinta etniniams italų ypatumams, kultūros charakteristikoms – tai jau yra tapę jos braižu (panašiai atrodo ir filmas „La Chimera“ 2023). Lazzaro personažas nuo pat filmo pradžios pagauna žiūrovo dėmesį, mat jo visa esybė yra persmelkta gėrio. Iš pradžių tą gėrį galima sumaišyti su buvimu pastumdėliu, kvailiu; juk kas būtų toks atsidavęs padėti kitiems ir nusileisti akivaizdžiai nepagarbai? Vieno iš interviu su režisiere Alice Rohrwacher metu (užfiksuotas „International Confereration of Arthouse Cinemas“ CICAE), ji atvirauja savo filosofiniais apmąstymais filmo kūrimo metu, o vienas iš jų – buvimas geru. Dažnai gerus žmones visuomenė apibūdina, kaip kvailius, tačiau, kaip režisierė toliau aiškina, žodžio kvailys (it. stupido) etimologinė reikšmė italų kalboje – smalsumas, stebėjimasis. Tą sekdama ji kūrė Lazzaro veikėją.

Suprasti Lazzaro yra svarbus ir jo aplinkos kontekstas filme. Pirmoje filmo dalyje jis yra dalis 54-rių kitų žmonių vergovėje, jiems to net nežinant. Režisierės kuriama aplinka yra labai panaši į senus laikus, kuomet dar nebuvo technologijų, televizorių, o pirmas įspūdis pamačius šiuos veikėjus – kad jie baudžiauninkai. Jie atsiskaito visu derliu savo ponams, visuomet jiems lieka skoloje dėl neaiškių priedui prirašytų trūkumų. Sudėtingos gyvenimo sąlygos kartais kuria atskirtį – tai yra išgyvenimo žaidimas. Ponia de Luna (aktorė Nicoletta Braschi) stebėdama dirbančius vergus pasako svarbius žodžius sūnui Tancredi (aktorius Luca Chikovani): „Aš išnaudoju juos, jie išnaudoja tą vargšą vyrą. Tai yra nenutraukiama grandininė reakcija“. Iš esmės, filmas nagrinėja naudojimąsi gėriu iš skirtingų perspektyvų.

Įdomi santykių dinamika yra kuriama tarp minėto Tancredi ir Lazzaro. Nors, rodos, Tancredi kuria draugišką santykį su Lazzaro, jis vis tiek yra ponas, kiekvienas jo poelgis turi užkoduotą jo pasąmonėje kąstų skirtumą. Jis neatsiklausęs užima Lazzaro olą, naudojasi jo gėriu, kad nedorais būdais gautų pinigų iš šeimos, o galiausiai ir bando jį priversti jaustis blogai, kad turi atlikti savo pareigas vergovėje (ironiška, juk techniškai, pats Tancredi yra jo ponas). Jų santykis įgauna finalinę savo formą antroje filmo dalyje, kur viskas apsiverčia aukštyn kojom: Italijoje žiema, ji šalta, šiuolaikiška, o gyvenime verstis „įmanoma“ tik apgavystėmis. Lazzaro lygiai taip pat šiltai žiūri į Tancredi, kuris atrodo, irgi buvo pasiilgęs savo „netikro brolio“. Tancredi veikėjo užduotis filme yra veikiau ne atpirkti ponų klaidas, juos teisinti ar bandyti suprasti, o veikiau – atskleisti, kad žmonių tokia prigimtis. Gali mylėti, norėti gero, bet iš esmės mes nesame geri, tai yra režisierės požiūris į žmogiškumą. Ir visgi, Lazzaro Achilo kulnu tampa Tancredi.

Svarbiu simboliu tampa upė – ji skiria realų pasaulį nuo jų savotiškai mitologinio pasaulio, o ponai ir vergai, galima sakyti, yra atėję iš skirtingų pasaulių, turint skirtingus suvokimus apie pasaulį. Atėjus laikui vergams pereiti šią upę, jie jos bijo – jie įsitikinę jos mitiškumu, kad ji juos pražudys. Ją peržengus jie praranda dalelę savęs ir tampa to kito, šalto ir nepriimančio pasaulio dalimi. Jo atšiaurumas juos veda prie neetiško elgesio, atskirties nuo gamtos – nors kieme auga valgomi dalykai, jie jų nebenori, ryšys su gamta jiems tampa atgrasus, o laikraščio dalis apie jų buvusį gyvenimą – religija.

Apie filmą galima kalbėti ir rašyti ypač daug, tačiau neišduoti jo visų paslapčių ir palikti intrigą žiūrovui taip pat yra svarbu, todėl ties čia ir stabdau savo rašomą tekstą. Praėjo jau savaitė nuo pirmo karto žiūrint „Laimingasis Lazaras“, tačiau gilūs liūdesio jausmai vis dar yra persmelkę mano mintis, kai mąstau apie šią juostą. Liko svarbiausias klausimas: kiek gėrio yra kiekviename iš mūsų?

Žemės Laumė, 2023-10-15

#lietuva #lithuania #vilnius #kinas #menas #recenzija #lazzaro felice #happy as lazzaro

2 notes · View notes

byneddiedingo · 2 years

Photo

Luca Chikovani and Adriano Tardiolo in Happy as Lazzaro (Alice Rohrwacher, 2018) Cast: Adriano Tardiolo, Agnese Graziani, Luca Chikovani, Alba Rohrwacher, Sergi López, Natalino Basso, Tommaso Ragno, Nicoletta Braschi. Screenplay: Alice Rohrwacher. Cinematography: Hélène Louvart. Production design: Emita Frigato. Film editing: Nelly Quettier The title character of Alice Rohrwacher's Happy as Lazzaro is the perfect embodiment of the Holy Fool archetype, the naïf whose steady detachment from what "normal" people call reality provides a corrective influence on an increasingly haywire and self-obsessed society. Lazzaro begins as a worker on a hellish tobacco plantation somewhere in the heart of Italy, run by a marchesa whose sharecroppers are little more than slaves, kept in poverty and ignorance. But Lazzaro is happy, doing his part to help out everyone without complaint. And his happiness infects the surly son of the marchesa, Tancredi, who is bored and alienated, so that he enlists Lazzaro's help to fake his own kidnapping, while hiding out on a remote corner of the estate that Lazzaro shows him. Tancredi's ruse leads the police to investigate and to uncover the marchesa's illegal operation, shutting down the plantation and rescuing the workers from their enslavement. But in the midst of this upheaval, Lazzaro's part in the story takes a sharp and magical turn, as time passes and the scene shifts from rural exploitation to urban anomie. I'm not one for avoiding "spoilers," but the richness of discovery is part of this film's remarkable essence. Things happen that couldn't really happen, but even within the context of a brutal portrait of the real world they feel exactly right. Rohrwacher deftly avoids a descent into romantic primitivism while bringing to light some harsh truths about the world we have made for ourselves. In the end, we are led to contemplate the nature of happiness itself.

#Happy as Lazzaro #Alice Rohrwacher #Adriano Tardiolo #Luca Chickovani

3 notes · View notes

movienized-com · 3 months

Text

Comandante (2023)

Comandante (2023) #EdoardoDeAngelis #PierfrancescoFavino #JohannesWirix #GiuseppeBrunetti #GiorgioCantarini #PaoloBonacelli Mehr auf:

Jahr: 2023 (August) Genre: Biografie / Drama / History Regie: Edoardo De Angelis Hauptrollen: Pierfrancesco Favino, Johannes Wirix, Giuseppe Brunetti, Giorgio Cantarini, Paolo Bonacelli, Johan Heldenbergh, Arturo Muselli, Lucas Tavernier, Tim Daish, Luca Chikovani, Silvia D’Amico … Filmbeschreibung: Salvatore Todaro (Pierfrancesco Favino) ist der Kapitän der Cappellini. Er führt sie auf seine…

View On WordPress

#Edoardo De Angelis #Giorgio Cantarini #Giuseppe Brunetti #Johannes Wirix #Pierfrancesco Favino

0 notes

lemagcinema · 9 months

Photo

Comandante (The Commander) d’Edoardo de Angelis

Un film de Edoardo De Angelis Avec: Pierfrancesco Favino, Luca Chikovani, Johannes Wirix, Johan Heldenbergh, Mario Russo, Lucas Tavernier, Massimiliano Rossi, Silvia D’Amico, Giulio Greco, Arianna di ClaudioAu début de la Seconde Guerre mondiale, Salvatore Todaro commande le sous-marin Cappellini de la Royal Navy italienne. Par une nuit noire d’octobre 1940, alors qu’il navigue dans l’Atlantique, il tombe sur un navire marchand armé naviguant toutes lumières éteintes. Il tire ses canons sur le navire et le coule. Ensuite, le Commandant prend une décision destinée à entrer dans l’histoire : il sauve les 26 Belges naufragés qui autrement se seraient noyés au milieu de l’océan et les débarque au port sûr le plus proche, comme le prescrit le droit de la mer. Pour leur faire place à bord de son sous-marin, il est contraint de naviguer à la surface de l’eau pendant trois jours, visible des forces ennemies et mettant en danger sa vie et celle de ses hommes.

Retrouvez l'article complet ici https://lemagcinema.fr/microcritique/comandante-the-commander-dedoardo-de-angelis/

#JCMostra2023

1 note · View note

lunesalsol · 1 year

Link

#2018 #italy #alice rohrwacher #social drama #forget

0 notes

telodogratis · 1 year

Text

'La prima regola', il viaggio di D'Epiro nella periferia dell'anima

‘La prima regola’, il viaggio di D’Epiro nella periferia dell’anima

AGI – Uscirà nelle sale il primo dicembre ‘La prima regola’ di Massimiliano D’Epiro tratto dalla piéce teatrale ‘La classe’ di Vincenzo Manna che ha firmato il soggetto e la sceneggiatura del film insieme al regista. Nel cast un gruppo molto nutrito di attori: Marius Bizau, Haroun Fall, Andrea Fuorto, Ileana D’Ambra, Luca Chikovani, Cecilia Montaruli, oltre ad Antonia Fotaras, Fabrizio Ferracane…

View On WordPress

0 notes

cinquecolonnemagazine · 1 year

Text

La prima regola di Massimiliano D'Epiro

Dopo la presentazione il 19 novembre al Festival Europeo del Cinema di Lecce (12-19 novembre 2022) tra le“Anteprime Eventi Speciali”, LA PRIMA REGOLA di Massimiliano D’Epiro uscirà nelle sale cinematograficheitaliane dal 1° dicembre 2022 distribuito da Notorious Pictures. Il film è una produzione Dinamo Film, Goldenart Production con Rai Cinema in associazione con Notorious Pictures con il contributo di Apulia Film Fund di Apulia Film Commission e Regione Puglia a valere su risorse del POR Puglia FESR-FSE 2014/2020. Il film, inoltre, è stato sviluppato con il contributo di Apulia Film Commission attraverso l’Apulia Development Film Fund e con l’Apulia Film Forum per la fase di produzione. https://youtu.be/9MgywSEnLB4 Tratto dalla pièce teatrale di Vincenzo Manna La classe, La prima regola è ambientato quasi interamente tra le mura di un istituto di scuola superiore, un “non-luogo” che potrebbe trovarsi in qualsiasi città di periferia, dove un giovane professore incontra ogni pomeriggio sei studenti, sospesi per motivi disciplinari, per un corso di recupero crediti che diventerà, per tutti, un’intensa esperienza di vita. Un dramma a sfondo sociale che riflette sul ruolo dei ragazzi, sull’importanza dell’integrazione e dell’educazione oggi. Nel cast un gruppo molto assortito di attori: Marius Bizau, Haroun Fall, Andrea Fuorto, Ileana D’Ambra, Luca Chikovani, Cecilia Montaruli, e con Antonia Fotaras, e con Fabrizio Ferracane e con la partecipazione diDarko Peric. Nel film ci sono alcuni brani scritti, prodotti e interpretati dal co-fondatore e tastierista dei Subsonica, Davide Dileo, in arte Boosta che, in particolare per la traccia Come un sasso, lavora insieme a Violante Placido, creando un sound perfetto per trascinare lo spettatore nell’intimità dei personaggi. ll venticinquenne cantautore romano Porto Leon invece presta il suo ultimo singolo San Pietro, con il quale sembra restituire proprio l’urlo delle giovani generazioni, la sua ma anche quella a cui appartengono i protagonisti del film, che vivono con rabbia e senza più spensieratezza. Read the full article

0 notes

filmaticbby · 4 years

Photo