#seneliai
Text
Gerovės Lietuvos pasiekimai: G. Nausėdos žmona pilstė nuskurdintiems seneliams nemokamą sriubą
Gerovės Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienio vakarą dalyvavo Vilniaus Katedros aikštėje vykusioje maltiečių rengiamoje kasmetinėje senelių paramos akcijoje „Maltiečių sriuba“.
Tradicinės Maltos ordino organizuojamos „Maltiečių sriubos“ paramos akcijos banga nuvilnija į beveik 3000 maltiečių globojamų senelių namų. Patiems silpniausiems globojamiems senoliams vežamas jau…
View On WordPress
0 notes
Text
29/52 Marija. 10 dienų su seneliais
29/52 Mykolas. Su seneliu nuėjo į lenktyninių mašinų parodą Palangoje
0 notes
Text
@kapusht_a: Man žinokit LABAI sekasi su Twitter Kalėdų seneliais ačiū, @_krapai_ !! Laimingas aš žmogus! #twitterkalėdos
(šaltinis)
0 notes
Photo
Pagerbkime amžino poilsio žemę,
Kur ilsis seneliai, tėvai ar draugai.
Lai jų atminimas mumyse rusena –
Mes juos prisiminsim ilgai – dar ilgai.
Mes Vėlinių dieną prisimenam juosius,
Kiek skausmo jiems teko patirt.
Išeit amžinybėn, palikus gyvuosius,
Paklusus likimui numirt.
Žvakelės ir gėlės šią Vėlinių dieną –
Kiek daug čionai ilsis žmonių –
Žmogaus laikinumas mus liečia kiekvieną,
Tik laikas mus skiria nuo jų.
- Kun. Vladas Aleksonis. "Vėlinės" -
0 notes
Text
Lol rant time
Kaip jau turbūt matėt, homofobai dabar dangstosi tuo jobanu vaikų apsaugos įstatymu, kad tik dar labiau diskriminuotų LGBTQ+ žmones ir skleistų neapykantą prieš savo bendrapiliečius. Ir tų žmonių fucking argumentacija, kad tikra šeima yra vyras, moteris ir vaikas (ar daugiau), bet kažkodėl niekas blet nekalba apie tai, kad yra vieniši tėvai, vienišos mamos, gyvenime susiklosto, kad vaikus augina seneliai, tetos, dėdės, yra susituokę žmonės, kuriems poxui ant vaikų, galų gale. Chebrytė taip susirūpinus tais vargšais lgbt, kad ignoruoja savo maišymą su šūdais ir kitus hetero žmones, kuriems tiesiog nutiko gyvenimas ir viskas nepaėjo, kaip turėjo.
Kodėl taip sunku paskaityt, apie ką kalbi ir suvokt, kad homoseksualumas (viso kito LGBT spektre liaudis net neprocessina tai whatever, o kai mergos laižosi tai čia hot nu) nėra lygu pedofilija? Kodėl taip sunku pažiūrėt į jobanas kitų šalių praktikas ir pastebėt, kad pasaulis nesugriuvo nuo to, kad vienas kitą mylintys žmonės gali blet teisiškai užtvirtint savo meilę ir nesijaust duxinamais dėl to, kokie jie yra? Ar tik man atrodo, kad šiaip biologiškai homoseksualumas yra žiauriai zjbs, nes jei jie galėtų turėt vaikų, vaikų namai bent kiek pratuštėtų, juk čia visiškai win-win?
Gal jau laikas atsičiūhint nuo to viduramžių pahmo? Nu aš nbgl
25 notes
·
View notes
Text
Laikas, kai esi mažas vaikas, primena svogūno fenomeną: esi pačiame viduryje, apsuptas ir apglėbtas didžiulio kiekio sluoksnių. Reikia labai daug stengtis, kad kažkas tave pasiektų ir įskaudintų, kad sužeistų ir sumenkintų. Tie sluoksniai - tai žmonės, artimieji, tėvai, seneliai, broliai, seserys. Kuo labiau tampi suaugęs, kuo daugiau metų turi, tuo labiau tie sluoksniai lupasi. Būna taip, kad jų paprasčiausiai nebelieka šioje žemėje ir kasmet eini ant jų kapo dėti po žvakelę, o nutinka ir taip, kad jie būna gyvi, tačiau, pasak jų, buvimas tavuoju sluoksniu jiems buvo tik pareiga, o dabar atėjo tavo laikas rūpintis savimi. Tiesa. Bet kur dingsta meilė, rūpestis? Ar kai esi suaugęs, esi to mažiau vertas? Liūdna tai, kad kartais nutinka dar ir taip, kad vos gimęs jau nesi vertas būti tokiu, kuriuo rūpinasi. Kiti verti, o tu ne. Ir net nesupranti, kodėl. Kuo esi kitoks.
8 notes
·
View notes
Text
Seneliai anūkais turi džiaugtis tik iš tolo
Seneliai anūkais turi džiaugtis tik iš tolo
Klausimas: Uošviai savinasi anūkus, elgiasi lyg tai būtų jų vaikai, tėvai tarsi auklės. Gyvename atskirai, pokalbiai nei švelnūs nei griežti nepadeda. Stengiamės nebebendrauti, bet kenčia vaikai. Kur yra riba kiek vyro ar žmonos tėvai gali dalyvauti anūkų auklėjime? Kaip spręsti bėdą išlaikant gerus santykius?
Atsako Tomas Girdzijauskas:
Puikiai suprantu jūsų situaciją.
Pirmiausia – džiaukitės,…
View On WordPress
0 notes
Text
vasario 14
Kol draugai ir pažįstami ima laužyt sau galvas ką dovanoti savo brangiausiajai ar mieliausiajam, aš tvirtai žinau,kad lygiai 20 kartą “Valentynkę” praleisiu viena, žiūrėdama filmą ir valgydama ilgą “Milka” šokoladą. Tikrai žinau, kam jau teks pagelbėt renkant paskutinę sekundę dovaną, kam reiks pakuždėt kokios ten rožės jai patinka, o kam kokie saldainiai. Ir taip visus išlydėjusi, marškinių apykaklę pataisiusi, kaklaraiščius išrinkusi ir damoms pėdkelnes nupirkusi, prisėsiu sau viena. Tai kaip taip išeina metai iš metų? O man išeina. Dvidešimtą kartą! Ne, o jeigu rimtai, dabar žurnalai ir internetiniai straipsniai groja odes frazei "jei nori kitą mylėt, reikia, visų pirma, įsimylėti save ". Ir aš to neneigiu, tiesiog karts nuo karto ima atrodyt, jog taip sulimpam su tuo nusistatymu, kad AŠ esu viskas, aš aš ir aš savo likimo kalvis, kol galiausiai imam ir pasiliekam su savim vienumoj baksnodami save už kiekvieną klaidą dėl kurios pasak mūsų pačių, kas nors kitas tikrai negali mylėt ir reikia jas skubiai taisyt. Na arba kaip madinga sakyti - tobulinti save, o ištaisius pamilti.. Ir kaip bebūtų nekeista, aš esu visos šitos idėjos šalininkė, lėtai save prigaunanti prie panašių teiginikų: 1. Jei numesiu 5 kilogramus, jis tikrai mane mylės, o jei persidažysiu plaukus - garantuota sėkmė darbe; 2. oj neklausk, mano bjaurus charachteris, tai nesusitvarko niekas ; 3. nu nelaikas dabar, man va, mokslai, darbas, ten į sporto klubą dabar einu, keliauju (nors žirmūnai - šeškinė - fabai, tikriausiai nėra labai tolimos kelionės); 4. nu kad man nereik, jau kiek laiko aš viena, įpratau ir gerai žinok 5. aš per sena jau ten suktis, pažindintis, aiškintis.. ; ir visi kiti genialūs "atmazai" kuriuos kartoju diena iš dienos, vis kitokiom personom, kuždu į vis kitas ausis ir vietoj “labas” tariu vos atsikėlus. Paradoksas, kad į kiekvieną mano pasiteisinimą kodėl aš vieniša, žmonės atsako "o tai nenori šeimos? nenori būt kaip tavo šeima? tėvai?". Esmė tame, kad ne, nenoriu, bet jau esu. Tėtės mano gyvenime nebuvo, ir apskritai paskutinis ir vienintelis prisiminimas apie tėvą - tai kai prisirinkę žemuogių vėrėm jas an smilgos, o po to tėtė užrišo mazgą ir tai buvo mano apyrankė, kas tikriausiai yra banaliai genialu. O tai buvo prieš gerus 17 metų, nes po to viskas perėjo ant mamos pečių - vaikai, darbai, namai ir apskritai visi įmanomi kampai laikėsi ant jos, tai taip ir suaugau su ta mintim,kad stipriai moteriai nereikia vyro. Jokio. Santechnika, grožis, mechanika ir sodas - viską įmanoma pačiai. Taip, kad garbanot plaukus su tiesintuvu ar glaistyt sienas niekada nebuvo problema, visa tai išmokė arba Ji arba dėdės iš Youtube su savo klasiškais patarimais, konsultantai Senukuose, vairavimo instruktoriai, seneliai kaime. Bet niekas artimas. Niekada. Todėl mano filosofiją lydėjo arba vis dar lydi tvirtos moters sindromas. Ir kai sudedi jau antros prigimties nuostatą, jog tau nereikia vyro bei idėją, kad pirmasiausia turi mylėt save, gauni žiauriai ameizing milenial smoothe`į - štai tu vieniša, bet tau ir nereikia to vyro, nes tu pati stipri, plius pilna kampų kuriuos tikrai reikia nugludint, o tai lemta padaryti tik tau. Išmokti ispaniškai, trigonometrinių funkcijų pagrindus žinot, antakius išsipešiot, pilvo presą įsigyt ir jogą lankyt, perskaityt visą Nyčės filosofiją, uždirbti milijoną ir turėti tą holivudo vertą šypseną. Labai gaila, jog tokios idėjos dažniausiai nueina šuniui ant uodegos, nes metai iš metų neišmokai tos ispanų kalbos - galbūt todėl tu vieniša? Tačiau atsakymas kur kas giliau - pati kimbi prie tokių smulkmenų ir menkniekių, kurių, beje, atsiranda naujesnių vos vieną iš tokių trūkumų pašalinus. Užburtas ratas - toks smulkmeniškumas, ieškojimas pasiteisinimo kodėl negali prisileisti kitų, tas gebėjimas būti vienai, tempti viską pačiai...ir dar kiekviena antraštė šaukianti, jog turi mylėti save prieš įsimylint, kitaip tu bevertė - ką jam duosi? kaip tu jį mylėsi, jei kiekvieną rytą pažvelgus į save matai vis naują žilą plauką ir su kiekvienu vis kitokį trūkumą? Nieko. Visiškai nieko...bandai įsimylėti save, šypsotis, sportuoti, gaminti ir užsiimti meditacija, viskuo kas madinga nuo feisbuko iki instagramo, bet kartais tiesiog niekas nepadeda.. Ta siena kuri skiria tave ir meilę yra tokia didelė, pripildyta tų smulkių trūkumų, kad jos perlipti viena nebegali. Viskas yra gerai, jeigu prisvilini blynus, pramiegi pirmą paskaitą, nemoki ispaniškai, priaugi tris kilus, nepatinka joga ar pasakai nejuokingą bajerį nelaiku ir ne vietoj. Tai ne priežastis nemylėt savęs ar kito, tai ne priežastis neleist kitam tavęs mylėt. Gyvenimas ryškiai per trumpas, kad tie maži trūkumai kuriuos atrandi beieškodama savęs trukdytų mylėti, įsimylėti ir prisileisti kitus. Dabar klausiat kaip aš ir ta vieniša vasario keturioliktoji? Žinoma, raudonos spalvos perteklius,lipnios širdutės išdėstytos ant gatvės stulpų ir penki filmai kuriuose yra žodžių junginys tikra meilė, vasario 14-ąją paverčia dar viena diena, kai tiesiog nori ant visų rėkti bei turėt teisę su pliauska trinktelt per makaulę. Bet aš ją išgyvensiu, kaip ir pastarąsias 19 valentino dienų, kurios buvo tokios pačios vienišos, šokoladuotos ir greičiausiai šūdinos. Išgyvensit ir jūs, tik nesikabinkit prie savęs dėl menkniekių, nesumaišykit jų su gebėjimu mylėt, nesakykit,kad jum nieko nereikia. Nes visi dabar skaitantys kažkur net ir labai giliai, net ir puse procento tikrai esat įsimylėję, o jei vis dar sakot,kad ne, neesat - tikriausiai perskaitykit dar kartą visą tekstą.
#Lietuva#Lietuviškai#lietuvių kalba#lietuviski zodziai#lithuania#lietuviški žodžiai#meilė#Meile#vasario14#valentinodiena#valentines day
5 notes
·
View notes
Text
Kadangi jau 3 metus gyvenu butuose, kurie įrengti bendrabučio tipo name, jaučiu pareigą pasidalinti experiencu:
1. Iš esmės laiptinės yra hujnia. Neminėkim žodžių antisanitarinės sąlygos, avarinė būklė, nes jos neturi nieko bendro su kažkokiom normom, BET šitose laiptinėse visada kažkodėl kabo pora paveikslų iš “Viskas už 1 EUR”, yra keletas augalų. Tiesiog gerai atmosferai palaikyti ;).
2. Privalomas kaimyno atributas - 40-50 metų (sunku spręst, kai tiek atgėręs) bičas, kuris sėdi laiptinėj ant pufiko prie savo durų ir po triusikais rūko kas 20 minučių.
3. Kiekvienam tokiam name privalo būt bent vienas žolės dealeris. Jo duris atpažinsit iš to, kad pro jas dažnai vaikšto žmonės su kostiumais, nors tokie įprastai tokiuose daugiabučiuose negyvena.
4. Vaikai čia auginami principu: duodam laisvę. Todėl normalu važinėt riedučiais laiptinėse, kai reikia eit namo, Mamos tieisog atsidaro visus langus ir duris ir rėkia: Maaariau, namo, blet.
5. Augintiniai čia yra viso namo nuosavybė. Katės vieną dieną gyvena prie vienų durų kilimėlio, kitą - prie kitų.
6. Laiptinės gale įprasta pasistatyt stalą, kur švenčių proga kaimynai vyriškai daro nol sėmkę. Pageidautina, jei kažkas atsineša armoniką.
7. Moterys laiptinėse vaikšto su frotiniais ružavais chalatais. Nepriklausomai nuo paros laiko. Čia tiesiog jų gyvenimo būdas.
8. Kada žmonės gauna palūčkes (liet. pašalpas), galima spręsti pagal tai, ant kiek siaučia visa laiptinė ir pagal tai, kelis kartus į dieną atvažiuoja pareigūnai.
9. Viename 18 kv. metrų bute įprastai maža vietos ir vienam žmogui su savo gyvenimu, bet dažniausiai čia gyvena šeimos iš kelių kartų (vaikai-tėvai-seneliai). Dėl smagumo dar siūloma turėti ir šunį. Pageidautina - vilkšunį.
10. Tokio tipo namuose nėra vandens skaitliukų. Niekam klausimų tai nekelia. Tu išnaudoji bezbožnus kiekius vandens, bet sumoki 2 EUR per mėnesį.
11. Dauguma žmonių maistą gamina bendroje virtuvėje, nors per tuos 40 metų, kol gyvena tokio tipo bute, galėjo įsirengt ir virtuvę. Koks butas, ką tą dieną gamina, sužino visi laiptinės lankytojai.
12. Visame name yra 2-3 butai, kurių langai įstiklinti polietilenine plėvele.
13. Visada rasi vietos parkingui, nes nieks tiesiog neturi automobilių.
Ir dar toks bonusui. Esu mačius, kaip tokio tipo name vyksta vestuvės. Visa nuvemta laiptinė buvo pabarstyta rožių žiedlapiais. Labai liūdžiu, kad neturiu užfiksavus.
Apie bendrabučio tipo namuose esančius vieno kambario butus iš pirmų lūpų.
1 note
·
View note
Text
Nemėgstu sapnuoti nebepažįstamų. Šiandien stipriai skauda dešinį petį ir galvą. Retai skauda, bet prieš miegą klausiau dainų, kurių nereikėjo net prisiminti. Kavinėse mėgstu matyti žmones, kurie sėdi vieni. Kartą buvo tokia mergina susivėlusiais plaukais, išverktom akim ir siaubingai nubėgusiu makiažu. Gal iš liūdesio, gal iš pykčio, gal nevilties, o gal dėl visų kartu intensyviai kimšo kinų maistą ir nežiūrėjo niekam į akis. Norėjau paklausti, ar galiu kuo nors padėti, bet tada prisiminiau, kaip prieš pusę metų buvau jos vietoje. Kartais žliumbti viešoje vietoje ir piktai valgyti koloringą maistą yra geriausia, ką gali dėl savęs padaryti. Ar dar susapnuoji mane? Tu vienas šlykščiausių mano pažinotų žmonių, bet, dieve, puikiai suprantu, ką reiškia, kai tave vadina geriausiu ar mėgstamiausiu.
Seneliai ilgom žilom barzdom yra gerai. Vienas sėdi prie kavos puodelio ir užsidegęs braižo kažką ant baltų lapų, pasirašo keletą skaičių ir braižo toliau. Akiniai blizga atspindėdami netikras šviesas. Kitas turi didelį pilvą ir visuomet aplanko per gimtadienį, suspaudžia glėbyje ir nuoširdžiai juokiasi. Pasidaro jauku.
Čia žmonės pikti ir vengia akių kontakto. Man to taip trūksta, viduj lyg išsiurbta. Žmonių mes nesiilgim. Svarbu tai, kokius jausmus jie mums sukelia. Tu man beveik nieko nereiški, bet labai džiaugiuosi, kad esi mano gyvenime. Mes mokomės vienas iš kito, kartais supykdom, įžeidžiam, kartais prajuokinam, sukeliam orgazmus, palinkim saldžių sapnų, apsimetam, kad rūpi kasdienybė. Galėčiau mirti už savaitės, rytoj, šiandien. Tu irgi galėtum. Bet kartu negalėtume. Dar ne? Nemanau, kad kada nors.
Ar turi sąžinę? Ar aš turiu?
Būk neutralus, kol sužinosi, ko kiekvienam reikia, tada tapk reikalingu, ir visi tave mylės, pasitikės, bet niekas iš tiesų nepažinos. Ar jau matai, kad todėl mes ir esam čia. Kartu.
13 notes
·
View notes
Text
Kaip su Kalėdų Seneliu vantas ruošėme (video)
Anatolijus dažnai yra vadinamas Kalėdų Seneliu ir, kaip supratau, jis dėl to nepyksta. Taigi, su Kalėdų Seneliu visiems žiūrovams paruošėme pamokėlę kaip pasiruošti žiemai vantas ir tuo pačiu sužinosite, ką per vasarą veikia Kalėdų Seneliai. Gero visiems žiūrėjimo! 🙂
Kviečiame tapti mūsų rėmėjais:
Norintiems paremti Mūsų TV:
Bankiniu pavedimu:
Gavėjas: VšĮ Mūsų TVBanko sąskaita:…
View On WordPress
0 notes
Quote
★
kai seneliai
pagaliau
nusivalys
savas
šiknąskyles.
★
gal tik tuomet.
0 notes
Photo
Pagerbkime amžino poilsio žemę,
Kur ilsis seneliai, tėvai ar draugai.
Lai jų atminimas mumyse rusena –
Mes juos prisiminsim ilgai – dar ilgai.
Mes Vėlinių dieną prisimenam juosius,
Kiek skausmo jiems teko patirt.
Išeit amžinybėn, palikus gyvuosius,
Paklusus likimui numirt.
Žvakelės ir gėlės šią Vėlinių dieną –
Kiek daug čionai ilsis žmonių –
Žmogaus laikinumas mus liečia kiekvieną,
Tik laikas mus skiria nuo jų.
- Kun. Vladas Aleksonis. "Vėlinės" -
0 notes
Text
@FainsVaiks: #TwitterKalėdos pasiėmiau dovaną jau seniausiai, atidariau per antrą Kalėdų dieną. Galiu pasakyti tik didelį didelį ačiū @normaliaiOtu! Keli Kalėdų seneliai neišgyveno, šuniukas teikia džiaugsmą kiekvieną dieną , atvirutė nuostabi.
(šaltinis)
0 notes
Quote
Žmogus, nesergantis depresija, pasakys žmogui, sergančiam šia liga, kad praeityje buvo daugiau problemų, daugelio tėvai ir seneliai žuvo karuose, kad nėra, dėl ko nervintis šiame laisvame pasaulyje.
O tas, kuris serga, atsakytų, kad yra kovoje su savo blogomis mintimis galvoje ir jaučia, kad tuoj pralaimės, bet iki paskutiniųjų bando nepasiduoti.
H’!
2017/07/03
#lithuania#depresija#lietuva#lietuviškai#lietuviski zodziai#lietuviški žodžiai#lithuan1a#naktipavesiueinu
128 notes
·
View notes
Last Seen Blogs
cpjenko
Wilderness Calling
teacherunicorn
TeacherUnicorn
scavengerfromnowhere
Lifting Rocks
y-cant-we-all-have-swag-blog
STAY-TRUE