Tumgik
#lietuviškai
princesepersikas · 21 days
Text
,,Ji niekada neatrodė graži. Ji atrodė kaip menas. Ir menas neturėjo atrodyti gražiai, turėjo priversti tave kažką jausti".
13 notes · View notes
clumsydoodles · 1 month
Text
Tumblr media
'reality' in Lithuanian
9 notes · View notes
awesomeeworld · 1 month
Text
Nebesijaučia 20’s, kai perkopi 25.
7 notes · View notes
skausmas · 3 months
Text
Mes turim kentėti. Tik skausmas mus įprasmina. Dėl skausmo gyvenam. Dėl jo mylilm(ės). Dėl jo sąmoningai esam naivūs. Iš jo gimstam. Su juo mirštam. Prisiminki tai, kai paryčiais eisi iš proto ir kai niekam nerūpėsi
9 notes · View notes
nezinaukamsitasblogas · 3 months
Text
Tumblr media
gražaus vakaro
8 notes · View notes
linka-r9-vysocina · 4 months
Text
Studying for my finals, pt. 1
So while I am studying for my finals, I decided to share my favourite music pieces related to my studies - music from Lithuania, Latvia, Estonia and Finland.
youtube
This is Obelija - as far as I know, they only released one album, but the Lithuanian folk songs they sing are so damn cool. You can find them on Spotify, the album is called Tu Žalioji.
9 notes · View notes
aro-langblr · 6 months
Text
Tumblr media
no idea how I got today's wordle considering it's been months since I last attempted or studied
10 notes · View notes
blurynight · 8 months
Text
dabar
tu tiesiog
istorija, kurią
pasakosiu savo vaikams,
kai jie paklaus apie širdies skausmą.
9 notes · View notes
Text
Dabar dažnai pamąstau, kad visgi kitokį žmonių prie savęs norėčiau turėti. Bet suprantu, kad turiu tą kurio esu verta, o kadangi nesu verta daug tai turiu ką turiu... Ir tas labiausiai skaudina, nes žinau, kad jeigu viską užbaigsiu tai reikš mirtį man nes aš niekada daugiau jokio kito žmogaus neturėsiu šalia savęs. Nes tiesiog niekas manęs nemyli ir nenori, nes visada yra geriau negu aš. Ir esmė tame, kad jo, aš mirti noriu bet nebenoriu kentėti, o jeigu bandyčiau viską užbaigti tai kentėčiau beliekaip ir tiesiog to nenoriu nes ačiū, bet prisikentėjau per savo gyvenimą iki soties, daugiau nenoriu. Noriu tiesiog būti tiek suicidal, kad tiesiog užbaigčiau savo gyvenimą ir viskas.
Nežinau, kad blogiau būti vienišai ir būti su žmogumi, kuris nėra tau skirtas...
10 notes · View notes
selepnophille · 1 year
Text
Tumblr media
Mes nebemokame pamatyti mažų, gražių dalykų,
Mes tik mokame teisti,
Teisti, kad dėl sniego nespėjame į svečius, darbus, visur.
Kad turime keltis dar pusvalandžiu anksčiau, kad spėtume nusivalyti mašina ar takelį..
Nors reiktų sustoti, nors minutei, apsidairyti, pažiūrėti pirmyn - juk taip gražu.
Gražu. Ramu. Tylu. Tylu tarp viso aplinkui skubančių žmonių šiuždesio.
23 notes · View notes
princesepersikas · 1 month
Text
Pilka kasdienybė
Iki kaulų smegenų įgriso ši pilka kasdienybė, kada keliesi anksti ryte, eini į mokyklą/darbą, ten praleidi pusdienį, sudalyvauji savo mėgiamose veiklose ir grįžti vėlų vakarą namo... Tada vėl atlieki būtiniausius dalykus, miegi ir vėl keliesi. Tai kaip užburtas ratas. Viskas sukasi ratu, tas pats per tą patį. Vieną dieną pradedi jausti, kad "perdegi". Sunku keltis, nieko nenori, viskas ima nesisekti, kitaip -griūti. Bet tu negali sustoti, nes privalai eiti į mokyklą ar į darbą, niekas kitas juk už tave to nepadarys. Todėl eini. Klumpi, stojiesi, bet eini. Dienas ištverti darosi vis sunkiau, o dar aplinkiniai su savo kvailais klausimais arba mokytojai reikalaujantis namų darbų užduoties atsakymų, kuriuos vos įstengei padaryti...Jauti, kad nebeištempsi. Daugelis nesupranta tokios savijautos. Jie to net nenumano, o apie įsivaizdavimą viso to, net nekalbu. O kas jei bent kartą į savaitę ar net mėnesį turėtume galimybę trumpam sustoti? Trumpam atsipūsti ir atsibusti nuo šio užburto rato. Žmogus ne robotas, jis neveikia be perstojo pajungtas ant batereikių ar laidų. O mes dar stebimės, kad Lietuvoje tiek daug savižudybių ar, kad šiaip nelaiminga šalis esam....
Tiesiog... vakaro pamąstymai.
8 notes · View notes
clumsydoodles · 1 month
Text
Tumblr media
logo for my band turūpi
6 notes · View notes
awesomeeworld · 7 months
Text
Tumblr media
Keliaujam į kalnus.
*UPDATES TO FOLLOW*
5 notes · View notes
skausmas · 3 months
Text
Aš tavęs negaliu pamiršti. Jau praėjo 8 metai. Kiekvieną rudenį prisimenu mūsų pokalbius telefonu, kai grįždavau iš paskaitų. Kiekvieną rudenį prisimenu, kaip lietingą rudenį mes pirmąkart susitikom Kauno geležinkelio stoty. Ir kaip stipriai tu mane apkabinai. Kaip šypsojaisi. Tu šypsojaisi ne tik lūpomis bet ir žydromis akimis. Visą vakarą! O ar pameni, kaip nešėm vyną, ir kiek jo pakeliui išgėrėm? Kaip vaikščiojom zigzagais aplink balas. Kaip kad vienas su kitu būdami mes vaikščiojom zigzagais aplink savo problemas? Kiekvieną žiemą prisimenu, kaip mes šventėm Naujuosius metus - tu su draugais Kaune, o aš Vilniuje. Kiekvieną Valentino dieną prisimenu, kaip po paskaitų tau pirkau saldainius Saulėtekio Iki, ir paskui sėdau į traukinį.
8 notes · View notes
nezinaukamsitasblogas · 5 months
Text
Aš labai seniai verkiau. Paprastai tas liūdesys toks lengvai pasiekiamas, kad nebūdavo sunku jį išlieti, bet dabar jis tarsi suspaustas ir nugrūstas taip toli, kad negaliu jo paliesti. Aš bandau jį atkapstyti, bet kas kartą vos priartėjus jis nusminga dar giliau.
Jaučiu nuostabą. Mano mintys – loginė dienos eigos eilutė, kuri pertraukiama ilgomis tylos pauzėmis. Aš tikrai galėdavau užpildyti tą erdvę, bet niekaip negaliu prisiminti kuo. Aš kažkur išeidavau ir kažką nuveikdavau. Kolekcionavau įspūdžius ir žmones. Dabar negaliu suprasti, kur visa tai dingo.
Aš tikrai kažką žinodavau. Tikrai norėdavau tuo pasidalinti. Tai atrodė vertinga pasidalinimo. Ką aš žinodavau?
Taip sunku kalbėti ilgais sakiniais. Daugiau nematau tame prasmės. Mano paties istorija atrodo pernelyg nuobodi, kad dėčiau menkiausias jėgas ja dalintis. Anksčiau aprašydavau smulkiausias detales, pateikdavau papildomus komentarus ir įžvalgas, lygiai taip pat sugerdavau kitų patirtis. Atrodo, kad praradau kantrybę ir ištvermę, kuriomis taip didžiavausi.
7 notes · View notes
outofcontrolk · 3 months
Text
Žr užpisa gyvent mood
2 notes · View notes