Įgimta disorientacija
Paskutiniu metu
Nebeatpažįstu vėjo kvapo.
Nebegaliu pasakyt, iš kur jis pučia.
Ar tai mano kvapo receptoriai
Sugedo? Ar vėjas pakeitė kryptį?
... Kada tai prasidėjo?
Paskutiniu metu
Šiaurės vėjas atsiduoda saldžia drėgme,
Pagal kurią rytų vėją pažinojau.
Vakarų ir pietų vėjai išvis susiliejo –
Abu kvepia tiesiog šiluma.
Erdvus gilumas, toks naktį primenantis,
Kuriuo vėjas vakarų kvepėdavo..
Kur jis pradingo?
Stoviu vidury tako ir nežinau,
Kuria kryptim mano namai.
Kaip juos surasiu, jei kompaso
Rodyklė, kur beatsisuki,
Vis šiaurę rodo.
Jau temsta, o aš-
0 notes
O.I
tiek nedaug teskiria mane, tave, mus ir mus visus
mes lyg viena masė, pabirusi į daugybę natų, išsisklaidžiusias po visą poperiaus lapą
natos, nerandančios harmonijos, tik kai kurie atgarsiai, kai kurie sąskambiai,
kai kurie mes, sulipę po du ar tris, gal ir po keturis ar daugiau,
jaučiamės kartu, ir vėl - išnyrame, nauja tonacija, naujas išrišima
ar ne bažnyčioje būdavo išrišimai (pastaba sau, patikrinti vėliau) -
ir gal vėl mes būsime kartu, kaip viena banga, prieš sudūžtant - suputojanti,
atleisk, sakysiu, sakysi, kad atleidi, o viduj vien giluma, kaip ir kiekviena jūra
tai beslepianti, pasislepianti, prasmenganti - nauja pastaba sau - kokia gili būna jūra?
jaučiu, kartais, kad nebegaliu suvaldyti rankų drebėjimo, širdies trepsėjimo,
o kojos ramios, jomis visad galiu pasikliauti, blaivesnė už visus būdava, nuovargiu kojas
bevelkianti, jaučiu tik vieną, ritmingą kulnų dūžį, kai širdies dūžiai apgauna aš jaučiu
jaučiu kad eisiu, ir tikiuosi, kad eisi kartu, net kai miegosi, nes nešiojiuosi save su tavimi
kartą buvo klausimas, didelė apklausa mokykloje, nežinomai kodėl, bet klausimas aiškus -
ką pirma pasiimtum, vieną vienintelį daiktą, jei reiktų gelbėtis nuo ugnies?
aš - tik kojas, ir eičiau ir išeičiau, nes net jei užsibūnu, kažkur, kur maniau, kad niekad neužsibūsiu,
vis tiek išeinu, jaučiu kojas, jaučiu kaip kojų pirštai, tie mažyliai, ar trinas ar kas, gal tik širdy nepatogu, kad vėl apleidžiu ir paleidžiu, net nenorėdama, paleidžiu, nes gal rankos silpnos?
pastaba, pasitikrinti, ar sugijo po operacijos ranka, nauja pastaba - priminti sesei kaip ją myliu.
ir vėl, pastebiu kaip nebemyliu savęs, o gal tai tik tai, kad nebeišeina būt egoiste sau? sunku.
ne, lengva, per daug lengva neatskirti meilės sau, rūpesčio vidinio tik sau, su egoizmu,
norėčiau būti karalius saulė, bet tik sau vienai, nes jei saulė nesutinka debesies bet pusdienį,
aš nesutinku kartėlio, ir galiu ir gaudžiame šalty skaityti knygą ir nieko daugiau nematyti,
tik raides, o paskui tik tave, ir tik tada save, bet prabusti lengva, aš ne karalius, ir ne karalius saulė,
gal dėl to mane užgožia viskas, visi aplinkiniai, juk aš turiu tiek daug, o kartais jie, tie vieninteliai jie aplinkui mane teturintys tiek nedaug, o aš tada - tik dar mažiau, tai kur man besidėti? kokioj gilumon pasimesti, pamesti, prarasti ir atrasti? tik pastabą sau - priminti, kad gėlės nuvis, akys pavargs, rankos nepakils, o kojos nepaeis - su kuo, atrodo, kad mirsi, tuo ir gyvensi.
tai tebūnie. paskutinis taškas ir paskutinis tu, kuriam galėsiu kažką skirti ir dovanoti, tebūnie tas kažkas tai aš niekas, niekas kažkam ir kažkur kažkaip, bet nuo taško prasideda kiekviena linija, kad ir milisekundinė, bet tai taškas kurį padėjau, kai pradėjo plakti pasaulis bangomis į mane, kur paskęstu ir atgaunu orą, ir be kurio negaliu suprasti kas tai yra
kas yra tai
ir dėl ko aš visa tai
1 note
·
View note
Paskaitos refleksija 09-18
Paskaitoje žiūrėjome animacinių filmų festivalio dalyvių darbus, kategorijoje “youth for youth”. Iš to, ką prisimenu visi animaciniai filmai mane pribloškė. kai kurie filmai buvo bespalviai, kai kurie savo spalvomis pribloškė. Du aiškiausiai atmintyje išlikusę pavyzdžiai yra “Blieschow / Ferma Bliešove” ir “The Death Vendos / Mirties pardavėjas”.
Blieschow
Šis filmas fokusuojasi į berniuko patirtis kaime. pats filmas yra labai gražiai suanimuotas ir dar gražiau nuspalvintas. Šviesos ir šešėliai yra dalykas kuris labiausiai įsiminė. skirtingų šviesų panaudojimas, kompozicija bei šešėlių sudarytas gilumas ir dramatiškumas labai įtraukia i veiksmą, kuris yra tolygus ir švelniai besytesiantis.
Death Vendos
Iš karto žiūrėdamas šį filmą pajunti, kad šis filmas sunkesių temų. Kadrai kaukolių, kaulų ir mirusio paukščio nupieštų skirtingų spalvų linijomis kontrastuoja matomą tikrovę, kuri nupiešta juodai. Taip filmas žaidžia su žiūrovo perspektyvą į tai kas vyksta. Pastovi mirties tema ir jos pristatymas palieka labai šlykštų skoni burnoje ir pasilieka tavo galvoje dar keletai dienų.
galutiniai žodžiai: visi filmai buvo labai geri. nuo gilių idėjų iki komedinių filmų, visi turėjo savo norimas pasakyti mintis bei savo būdus išsireikšti.
0 notes
* (are half the memes i send you kiss ones? probably. do i care? nah gimme that giluma my dude)
Send ‘*’ to kiss my muse full on the lips. | (accepting) PERSONALS DO NOT REBLOG
Uma shifted uneasily in her seat across from Gil, watching him as he rowed the little boat they sat in. The sounds of nature and the change of lighting as the sun set seemed to turn the mundane events into something nearly romantic. Uma almost wondered if this had all been planned, and for a moment she looked at Gil almost suspiciously.
“Is this a date?” She questioned bluntly, though her voice was softer than usual and almost unsure as she leaned forward. There was something else there as well, a hint of hope perhaps that he would say yes.
She doesn’t get her answer, instead something rocks the boat and sends her lurching forward and in some twist of fate her lips met Gil’s. There was no immediate recoil, or pulling herself away as she’d always promised if she ever found herself in this situation. Instead Uma let impromptu kiss linger, even more surprised that Gil hadn’t pulled away either.
1 note
·
View note