#Adomoer
Text
Trapecija pt. 2 - "juk esu ant riedlentės stovėjus, neturėtų būti taip blogai?"
2024-01-28 13.44 Kauno Marios
Nuleidusi akis žiūrėjau į mano pėdas surakinusią snieglentę. Jaučiausi savotiškai įkalinta – nors ir žinojau, kad bet kada galiu ją nusisegti, mesti kur nors į kalno pašonę ir eiti suvalgyti kokios keptos duonos į itin užimtą Liepkalnio barą – viena mano sąmonės dalis mane vis stabdė. Lyg būčiau nepakankamai išragavus galimybių nuo veiklomis nukrauto švediško gyvenimo stalo, gazuotu vandeniu nenumalšinus viduryje nakties pažadinusio troškulio, tarsi varžyčiausi su savo pačios praeities ir ateities versijomis – tad besigrumdama su vidiniais prieštaravimais, su dešine koja pasispyriau lentą ir priartėjau prie kalno pakraščio. Norėdama pritvirtinti savo antrą pėdą prie snieglentės, staigiu judesiu dribtelėjau sėdimąją ant sniego. Pavydžiai nužiūrinėjau net metro nesiekiančius pyplius, kurie nė nemirkteldami atbulomis nusileidinėjo nuo to paties kalno, kuris vienam vakarui buvo pavirtęs mano asmeniniu Everestu. Kol galinėjausi su užsegimais, pajutau kaip kažkas pričiuožė man iš kairės pusės ir iš lėto, grakščiai gretimais prisėdo. Nuo naktinio žiemos šaltuko ir nuolatinio besišypsojimo man jau tempė skruostus, tad visu kūnu pasisukau į galimai patyrusį čiuožėją – ir mane pasitiko švytintis Alisos veidas. Jos jauduliu spinduliuojančios akys buvo įrėmintos balto slidinėjimo kostiumo ir šalmo komplekto, o ant kaktos buvo užkelti slidinėjimo akiniai su rožiniais rėmeliais. Ji skubiu judesiu prisisegė snieglentės batus, ir nei trupučio nesutrikusi atsistojo ant lentos. Jos kūnas kalbėjo man nesuprantama kalba – jaučiausi taip, lyg klausyčiausi su tirštu akcentu kalbančio indo mokymų Youtube – tik šį kartą man niekas automatiškai negeneravo subtitrų.
– Juste, varom nuo kalno iškart visi trys! Žilvinas atčiuožia link mūsų su kamera, padarysim kokį fainą video.
– Kokį video? Kaip mane su sraigtasparniu nukelia nuo Liepkalnio varlinyko?
Pasidavusi atsiguliau ant sniego, iškėliau snieglentę su abiem kojom link dangaus ir viena ausimi girdėjau Alisos krykštavimą. Kol žvelgdama tiesiai pro savo tarpkojį skaičiavau kylančius lėktuvus, mano regėjimo lauką neprašytai užtemdė barzdotas vyras. Mačiau nuo juoko drebančius skruostus, bet jo akys labai greitai surimtėjo.
– Kaip sekasi?
– Džiaugiuosi išmėginusi.
Jonas link manęs ištiesė storom slidinėjimo pirštinėmis apmautą ranką – vieną trumpą akimirką mes buvome lyg Mikelandželo freskos “Adomo sutvėrimas” herojai – tik šį kartą vietoj jo delne sugniaužto naujo, man paruošto nešiojamojo kompiuterio, jis bandė man įžiebti norą nepasiduoti. Arba bent pabandyti. Pavargusi nuo visą rytą, dieną ir vakarą mano galvoje viršvalandžius dirbančių aksonų, kurie nepailsdami vis pernešinėja bereikšmį nerimą iš vieno neurono į kitą, pasidaviau Jono pasiūlytai malonei. Po sekundėlės abu drebančiomis kinkomis stovėjome prie neįtikėtinai nestataus kalno keteros, kur priekyje mums inirtingai mojavo filmuoti pasiruošęs Žilvinas. Šį kartą joks treneris nelydės manęs besileidžiant kalnu, ir niekas garsiai nekomentuos į kurią pusę turėčiau (ar neturėčiau) virsti. Lėtai išpučiau plaučiuose užsistovėjusį orą, ir perkėlinėdama viso kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, pradėjau čiuožti žemyn.
Praslydusi maždaug pusę kalno, pradėjau su lenta pjauti sniegą ir nenorėdama nuo keltuvo nunešti niekuo nekaltų slidinėtojų, verčiausi tiesiai veidu į susikristalizavusį vandenį. Gulėdama ant pilvo lyžtelėjau Liepkalnio sniegą – ir suabejojau, ar jis tikras. Jo tekstūra, spalva ir skonis buvo panašesnis į sutarkuotą, papilkėjusį ir šlapią kartoną. Bet iš klajonių apie realybės tikrumą mane pažadino nuo keltuvo sklindantis padrąsinantis balsas.
– Pamatysi, kitą kartą bus lengviau! Visi mes po pirmų nusileidimų namo grįžom su mėlynėm. Praktika, praktika ir dar kartą praktika – paskui be kalnų gyvent nebegalėsi.
Žvelgiau į nepažįstamą veidą, kuris man atlaidžiai šypsojosi. Gal sniegas čia ir nebuvo tikras, bet tų žmonių nebūčiau išsigalvojusi.
***
Paskubomis kroviau daugkartinius Šilo maišus iš automobilio salono į bagažinę. Mačiau kaip nervingai trenkusi ofiso durimis link stotelės nužingsniavo Ina. Ji buvo apsirengusi man dar nematytą blizgančią striukę, ir ant pečių užsimetusi žalsvą kuprinę. Mąsčiau, ar ji mane pastebėjo – o jeigu ir pastebėjo, ar apsimetė, kad nematė? Prisiminiau kaip per žiemos šventę ji pritūpė prie mano kėdės viduryje mago pasirodymo, ir teiravosi kaip aš planuoju grįžti namo – nežiūrėdama man į akis. Ar ji jautė, kad aš nuo jos slapstausi? Tuomet vangiai jai atsakiau, kad namo šiąnakt negrįšiu – nakvosiu Vilniuje.
Ji nieko neatsakius iškart atsistojo ir kažkur išgaravo. Patyliukais džiaugiausi, kad su ja nebereikėjo tęsti net mandagiomis malonybėmis paremto dialogo. Aistringai beplodama pasibaigus mago pasirodymui su čirvų tūzu, pagavau Augio žvilgsnį ir pradėjau mąstyti, ar jis matė šitą greitą apsikeitimą informacija tarp manęs ir Inos – ir ar labai šaipysis kitą dieną, kai jam papasakosiu.
Bet tą vakarą iš po galinės sėdynės baltą šalmą ir pabirusius varžtus rankiojau ne dėl Inos. Paskutinę minutę su manimi į Liepkalnį važiuoti sugalvojo Rugilė ir Jonas – o per visą šlamštą jiems net kur kojos įkišti nebuvo. Nervingai apsidairiau aplink aikštelę, ir greitai nuskanavusi atstumus iki šalia priparkuotų mašinų buferių nusprendžiau, kad kaip nors apsisuksiu. Griebiau savo rožinį VS krepšį su slidinėjimo apranga, ir visa sušilusi įbėgau atgal į Trapeciją. Lifto veidrodyje nužvelginėjau savo atspindį – į mane spoksojo kažkokia surreali mano pačios versija – išsiplėtusiais vyzdžiais, raudonomis dėmėmis išmėtytu kaklu ir vis trukčiojančiu kairės akies viršutiniu voku. Jeigu iki tol ir galvojau, kad sėkmingai save įtikinau nebijoti slidinėjimo, mano kūnas išdavė mane pasitaikius pačiai pirmai progai. Neleidus įsisiūbuoti fantazijoms, kur į ryškiai oranžines slidinėjimo kelnes susisuku savo kumštį ir iš visų jėgų smūgiuoju į veidrodį tol, kol jis visas pabyra ant numindžiotų lifto grindų, susivaldžiusi išlipu antrame aukšte ir pridedu kortelę prie ofiso įėjimo durų. Dieve, kaip greitai praloščiau visus savo pinigus pokeryje.
Visi darbiniai stalai skendi tamsoje, ir sutrikusi sulėtinu žingsnius. Kiek laiko manęs nebuvo ofise? Keliauju toliau koridoriumi, link magnetinės lentos, kur abi su Rugile susėdusios ant tepalu ištepto kilimo, dar sausio pradžioje, pranašaudamos piešėm mūsų Liepkalnio nuotykį – kol ji vedžiojo greitosios autobusiuko kontūrus, aš pakėlusi galvą skaičiau lentos viršuje prikabintą prašymą nepirkti Viči produkcijos.
– Ar šitas žmogeliukas apsivertęs aukštyn kojom?
– Aha, jo galva įstrigus į pusnį, viršuje tabaluoja tik slidės.
– Tai čia tikrai ne Žilvinas. Ir ne Marius. Ir ne Pijus. Ir ne Alisa…
– Ne, čia kas nors iš mūsų grupuotei artimesnių.
Rugilė supratingai linktelėjo, ir susikaupus toliau bandė kruopščiai suraityti gyvatę ant greitosios šono. O tuo metu aš bandžiau suprasti, kokio velnio taip entuziastingai pasirašiau šitai slidinėjimo avantiūrai – jeigu ant slidžių stovėjau lygiai du kartus, ir vieną iš jų praleidau ašarodama dėl paniškos aukščio baimės ant keltuvo Šveicarijoje.
Dabar praėjusi magnetinę lentą, pasuku kairėn – link savo stalo. Netoliese pamatau garsiai bediskutuojančius Alisą, Rugilę ir Joną – išgirstu tik pokalbio nuotrupas.
– O už kiek laiko tavo draugas atveš tau aprangą?
– Prieš 10 minučių rašė, kad bus maždaug už 20.
– Jeigu ką, tai aš galiu Rugilę nuvežti – jūs su Juste galit mūsų nelaukti.
– Aš labai noriu picos.
– O tas restoranas tikrai dar veikia? Man atrodo ten jau trys maitinimo įstaigos spėjo bankrutuoti…
Moterų tualete skubiai įsliuogusi į savo neonu klykiančią slidinėjimo aprangą, grįžtu atgal, kur mane pasitinka Alisos pozityvus aiktelėjimas. Ji iš netikėtumo net suploja rankomis.
– Kokia tu ryški!
– Viskas tik dėl jūsų – kad tik patogiau būtų mane surasti ir ištraukti iš pusnies.
– Eik tu, aš irgi nesu nė karto ant snieglentės stovėjus. Tik slidės…
– Bet ne tu ką tik grįžai iš slidinėjimo kelionės po Alpes su draugais?
Alisa šyptelėjo ir lyg atsiprašydama gūžtelėjo pečiais. Tuo tarpu Rugilė mus maloningai informavo, kad jos draugas tikrai užtruks kamščiuose, ir pasiūlė susiruošusiems (t.y. man ir Jonui) lėkti atskirai ir jos nelaukti. Pasisukau į Joną.
– Varom?
Po kelių minučių, lauke, vos sukrovęs savo kuprines ant galinės sėdynės, neiškentęs pakomentavo.
– Mašina tai kaip tikros kaunietės.
– O negi tu kažko kito tikėjaisi?
Tramdžiau juoką, nes iškart prisiminiau Augio komentarą – “Jonui atrodo, kad visi BMW iš Kauno suvažiavo” – ir nusprendžiau išnaudoti progą pakamantinėti savo kolegą. Kai jis pradėjo pasakoti esantis kilęs iš kažkur tarp Utenos ir Anykščių, supratau, kad neturiu žalio supratimo, kur ta Utena.
– Kaip tai nežinai? Juk Utena vienas iš tų didesnių taškiukų Lietuvos žemėlapyje…
– O tu moki kaip nors tarmiškai šnekėt?
– Ne, Juste, nes ne žemaičiai kokie juk… – tą pačią sekundę dingtelėjo mintis, kad greičiausiai maišau Telšius su Utena.
– Gerai, o kuri čia Lietuvos pusė? Ar kažkur netoli Molėtų?
– Va, dabar jau panašiau.
Laužiau galvą bandydama mintyse nusipiešti didžiausių Lietuvos miestų žemėlapį, kai pastebėjau, kad Jonas labai susirūpinęs žiūri į spidometrą. Žvilgtelėjau į šalimais praskriejančius greičio ribojimo ženklus – jeigu ir viršijau ribas, tai tikrai iki visuotinai priimtino lygio.
– Žinok čia galima ant 90 km/h spausti.
– Kokiu greičiu manai mes dabar važiuojam?
– Oi, pas tave ten mylios. Kažkaip visai nesijautė…
– Niekas juk dėl tiek nestabdys. O jeigu ką – pabandysim liežuviu pamalti ir paverkšlenti, kad nebaustų.
– Tave tikrai ne dėl šnekėjimo paleistų.
Žiojausi prašyti patikslinti, ką jis turėjo omenyje – bet susitvardžiau, ir stovėdama prie raudono šviesoforo signalo perjunginėjau radijo stotis. Jonas nutilęs pasiėmė telefoną, ir pradėjo Google maps ieškoti mūsų posūkio į Liepkalnio parkavimo aikštelę.
***
Jaučiau, kad mano ryškiai oranžinis užpakalis riebiai aplipęs sniegu, bet kol išsivadavau iš snieglentės, nebeturėjau jėgų krapštyti ledo sluoksnio nuo savo sėdimosios. Atsidusus atsirėmiau į medinę tvorelę ir pradėjau šaukti Rugilę. Kai ji prie manęs pričiuožė ir iš arti pamačiau jos veido išraišką, suėmė juokas.
– Tu atrodai LABAI laiminga.
– Kad man tikrai patinka!
– Pameni, kaip bijojai? Dar per pietus rodei koks tavo pulso rekordas buvo užfiksuotas išmaniajam laikrodyje…
– Nenori pasikeisti snieglentės į slides?
– O galima? Ar dar laiko užteks?
– Sakė Marius, kad tikrai galima. Dar pilna to laiko, gera valanda, spėtume kartu pačiuožinėt!
– Nežinau žinok… Gal pradžiai aš karšto vyno susileisiu.
Keistai kilnodama kojas, įvilktas į milžiniškus snieglenčių batus, patraukiau link restorano įėjimo. Kadangi slidinėjimo šalmas labai nedėkingai slopino visus aplinkinius garsus – ir nelabai mokėjau jį atsisegti – neabejoju, kad užsisakinėdama karšto vyno prie kasos tikrai viršijau įprastus normalaus pokalbio decibelus. Po kelių minučių jau sėdėjau prie pradinukų kalno, ir kramsnojau iš vyno išsižvejojus raudonai nusidažiusią apelsino skiltelę. Mačiau, kaip prie manęs pradėjo grėsmingai artėti du besišypsantys sniego mylėtojai – Simonas su Pijum. Nujausdama, kas manęs laukia, skubiai užsiverčiau visą vyno likutį.
– Po vyno gal jau užteks drąsos ir nuo to rimtesnio kalno nusileisti bent kartą?
– Su snieglente? Kad aš nugriuvus net atsistot nemoku.
– Kodėl į slides nepasikeiti? Jonas nuėjo jau.
Ryžtingai pradėjau leistis nuo kalno link įrangos nuomos punkto. Krūtinėje maloniai teliuškavo ir po kūną skirstėsi vyno nešiojama šiluma – pagalvojau, kad pabandžiusi atsistoti ant slidžių nieko neprarasiu. Ilgai netrukus lipau atgal į tą patį nepatyrusių slidinėtojų kalną, tik šį kartą buvau apsišarvavusi šviesiai mėlynomis slidėmis – vos užkopusi iškart griebiau Simą už rankovės ir maldavau jo bent kelias minutes pabūti mano treneriu. Turbūt užkabinau kažkokią reikšmingą stygą Simo savimeilėje, nes jis šitą savo vaidmenį priėmė neįtikėtinai rimtai – pradėjo susirūpinęs man dėstyti picos / bulvyčių slidinėjimo teoriją, ir kantriai visus kartus pračiuožė priekyje manęs, stebėdamas ką darau ne taip – ir iškart taisydamas. Po gerų penkiolikos minučių jis garsiai pareiškė, kad esu absoliučiai pasiruošusi nusileisti ne tik nuo varlinyko kalno. O aš su juo ir nesugalvojau ginčytis…
…iki tol, kol nepamačiau apie kokį kalną eina kalba. Pradėjau buksuoti vietoje, bandžiau atrasti metodiką, kaip galėčiau čiuožti atgal neapsisukus ir pabėgti, bet iš nugaros mane iškart sustabdė Lina.
– Juste, jeigu tu čiuoži nuo šito kalno – čiuožiu ir aš!
– Ne, ne, nenene, tikrai nebandysiu – tu pažiūrėk, koks jis status! Ir dar kokie KELTUVAI po to laukia… – ranka mostelėjau jai į kairiame šone važinėjančius pagalius, kuriuos bus privaloma apžergti, jeigu ir gyva nusileisiu žemyn.
– Juste, visi taip sako pamatę šitą kalną – jis tikrai nėra toks baisus, kaip pasirodo iš pirmo žvilgsnio. Pažiūrėk, jis vos ne toks pats kaip pradinukų, tik ilgesnis – modamas arčiau pričiuožti, mane raminti bandė Simas.
Aš inirtingai purčiau galvą, tačiau mano kojos manęs nebeklausė. Iš visų jėgų bandžiau kiek įmanoma plačiau skėsti kojas, ir “gaminti” praktiškai šeimyninės picos gabaliuką, bet vis tiek nesustabdomai judėjau į priekį. Tiesiai į Simą.
– Simai, aš MIRSIU. Ir tave nusinešiu kartu!!! – šaukiau bandydama bent kiek pristabdyti save lazdomis, o Simas laikėsi įsirėmęs kumščiais į mano šonkaulius ir iš juoko negalėjo pratarti nei žodžio, – Kaip man sustooooti?! – bandydama suskersuoti slides kalnui, maldavau savo trenerio patarimų.
– Daryk posūkį kaip mokinau…! – nebegirdėjau tolimesnių Simo instrukcijų, nes pavirtau į didelį rutulį, visu greičiu riedantį nuo kalno – mačiau tik kaip į skirtingas puses nuskrido mano slidės, o viena iš jų pataikė kažkokiam mažamečiui į (mano laimei) šalmu apsaugotą galvą. Sustojau beveik pačioje kalno apačioje, ir išdrįsau atmerkti akis tik tuomet, kai pajutau tirpstantį ant mano nugaros sniegą. Sukaupiau visus orumo trupinius, ir bandžiau su neutralia veido išraiška išsipurtyti visą ledą iš savo striukės ir kelnių.
Nieko neapgavau, nes po kelių sekundžių prie manęs pričiuožė Simas su Jonu, nuo juoko net žagsėdami – bet jie bent jau surinko ant kalno išsimėčiusias mano slides, ir padėjo man jas vėl prisitvirtinti prie batų.
– O kodėl negaliu keltuvu pasikelti slides laikydama rankose?
– Su šitu keltuvu taip neišeina, turi užčiuožti.
– Nu bl…
– Tik keltuvo pabaigoje neskubėk nulipti, nes…
– Ką? Kodėl neskubėti? JONAI?
Nebeišgirdau patarimo pabaigos, nes pradėjau kilti tempiama keltuvo. Po minutės supratau, ką turėjo omenyje kolegos sakydami “neskubėk nulipti”, nes… paskubėjau. Tik šį kartą laiku atsiminiau Simo patarimą, kad su slidėmis patartina griūti ant šono.
***
Likus kelioms minutėms iki vienuoliktos valandos vakaro visi draugiškai užvėrėm Liepkalnio restorano duris – kadangi nesupratom (arba nenorėjom suprasti) jokių mandagių darbuotojų užuominų, kad jie užsidaro – “Gal dar kažko norėsite prieš atsiskaitant?” – jie turėjo pradėti akivaizdžiai kelti kėdes ant stalų ir plauti prie mūsų grindis. Visi buvom pasiskirstę ekipažais – maniškiame buvau aš viena, kadangi daugiau į Kauną keliauti norinčių nebuvo – tad patraukėm link savo mašinų. Mane palydėjo Jonas su Žilvinu – nes abu buvo šį bei tą palikę pas mane ant galinės sėdynės. Kai įteikiau paminkštintus slidinėjimo trusikus Žilvinui ir su juo atsisveikinau, savo rūbus rankiotis pradėjo Jonas.
– O tavo mašinos niekas nevadina gulbe?
Krūptelėjau iš netikėtumo. Ne, negali būti…
– Ir kodėl tavo numeriai K-J-Ū-T?
BINGO.
Gerai, gerai, GERAI, gal ir tikrai praeisiu aš tą bandomąjį periodą.
3 notes
·
View notes
Note
mudeenu did you know back in the time of kiru warbeasts were flesh and blood and didn't need a conjuror to be be in perim?
“Impossible. They were legends in the time of Adomo, and their history prior were wicked creations. If they were physical and prowling about, all of Perim would collapse in less than three solons!”
#mudeenu#warbeasts#prince mudeenu#mipedians#chaotic#ask chaotic#ask chaotic game#askchaoticgame#askchaotic#let's get chaotic#ask blog#yes there is irony in what he is saying
4 notes
·
View notes
Text
Strange website where libraries all over Europe are ranked as in 'mystery shopping' experience.
0 notes
Text
RN working in community care
RN working in community care
You are a RN working in community care, visiting Mr Adomos, a 78-year-old Greek gentleman with a chronic and painful venous ulcer on his lower leg. He takes multiple medications for chronic illness, and a codeine-based medication for pain. Mr Adomos lives alone in his own home. 4. How would Mr Adomos’ chronic pain impact on his ability to maintain a safe environment? 5. Why is Mr Adomos, as an…
View On WordPress
0 notes
Text
RN working in community care
RN working in community care
You are a RN working in community care, visiting Mr Adomos, a 78-year-old Greek gentleman with a chronic and painful venous ulcer on his lower leg. He takes multiple medications for chronic illness, and a codeine-based medication for pain. Mr Adomos lives alone in his own home. 4. How would Mr Adomos’ chronic pain impact on his ability to maintain a safe environment? 5. Why is Mr Adomos, as an…
View On WordPress
0 notes
Text
RN working in community care
RN working in community care
You are a RN working in community care, visiting Mr Adomos, a 78-year-old Greek gentleman with a chronic and painful venous ulcer on his lower leg. He takes multiple medications for chronic illness, and a codeine-based medication for pain. Mr Adomos lives alone in his own home. 4. How would Mr Adomos’ chronic pain impact on his ability to maintain a safe environment? 5. Why is Mr Adomos, as an…
View On WordPress
0 notes
Text
RN working in community care
RN working in community care
You are a RN working in community care, visiting Mr Adomos, a 78-year-old Greek gentleman with a chronic and painful venous ulcer on his lower leg. He takes multiple medications for chronic illness, and a codeine-based medication for pain. Mr Adomos lives alone in his own home. 4. How would Mr Adomos’ chronic pain impact on his ability to maintain a safe environment? 5. Why is Mr Adomos, as an…
View On WordPress
0 notes
Text
dutch, tolkienesque and italian forenames BUT excluding "j"
Aadil Aadran Aagduatarin Aalada Aaldadela Aaldon Aalvine Aanor Aartondo Aaste Aastonna Abberosepha Abelio Abertir Aberto Abramern Adengwim Aderegons Adeór Adomo Adreanzio Adred Adria Aelait Aeravi Aettatulë Agaerin Aglúk Alait Aldeneliel Aldeormar Alenettonwë Alethelda Alfhertz Aliontho Almanouir Almone Aloudo Alvia Alvina Amadantil Amithmo Ancas Andan Andrerunzo Andumas Anhírinundo Anildanlu Annel Anneleon Annielmo Anoudo Antiën Anton Arahtariet Arana Aranahartz Arcecth Arcestirk Arcobia Ardino Argien Argino Argiulvio Aricarn Aronsor Arost Aruglór Aruudor Asqualo Astemicoser Augdur Auregil Aurio Avianna Badair Balancobino Baranna Barke Barmaracos Beandine Belfon Belyë Berendo Bereth Beridrie Berisaur Berons Berotto Berto Binan Bomber Bomert Borle Borlodor Borwen Bragamas Brania Bratanmacia Brina Briovicorna Bruuk Bryatuorië Busto Caldë Calesta Calmoredeór Camad Camind Cardardo Carine Carisa Carno Catheliello Cecio Cessa Cinzo Clesméa Colando Colfhingo Comarces Corenaapolo Corieke Corionier Curandilla Círissa Daelielin Dangus Darikanno Dennobero Diandilan Diantel Dilamûl Dirazana Dredendia Dumele Durwalo Déothrons Echer Ederlanton Edurik Eldor Elegredewin Elerostë Ellach Ellildinien Elorno Emieth Eminduin Emkinorn Enken Enrana Eonst Erahir Erdir Erost Eroth Erthort Essino Estia Eveeuglo Eärennedh Eärwend Fabaskiana Fasiergenwë Fedeleer Fiamir Fierata Fiettata Foniana Forazio Fradellato Fraharmton Frairk Frendurt Frestrene Fretantin Frezia Fréagodeór Fréal Frómerio Fulina Furas Fílie Fílin Gabraghâd Gaedelwil Galad Gamrapha Gastern Gelineth Gelodwaen Genelbered Geppelo Geppo Gerio Gerolicassa Giambath Giamis Giancelino Giandiorl Gianpien Giena Gilado Gildand Gilin Gilvie Ginarian Giono Giryonson Giulë Giusir Giusto Glinarfio Glúth Golannast Goldo Granna Granto Grienar Grimbol Grisarda Griën Grían Grórwino Guarole Guigimlori Gusandron Gwiniccob Hagosilvees Halam Halatarap Haraffert Harda Haril Harimrana Helbereg Heleppassus Helhelia Helimog Helloria Heressa Herna Heroniën Hubagundil Hunduglaur Hunúvio Huronor Hyang Hyark Hyathubarth Húrillaskin Húrio Húritë Ilmarika Inekeernel Inelaur Irentomë Iryttar Ivris Khalas Laagassilmo Lalaugdus Laulë Lebradandil Leeuwimo Legon Lemmar Lessano Livrasina Lomeht Lottamirina Lotto Lucaldil Luciandil Luglio Luigia Luigoldano Luingorno Lumart Lumbrantin Lunderio Lungorno Mairgiulia Maldeo Malemmato Mallonnelie Mandir Mannele Maralvinra Maran Mardia Marecia Marelin Marlegil Masto Maushane Meder Medurinowyn Meldanpie Melegiorno Mellimë Menbucaldil Mergil Mianits Michrandóm Micorn Miena Mildelir Mulmil Mulwë Nedenia Nelvio Netta Nichant Nicomil Nicosiel Nierth Niete Niettanca Nimor Nittholeth Nuildo Nólien Olfinara Ondilion Oromicos Orquarcel Ostrose Palarcheil Paldwyn Paolórid Pasmair Peletrio Penna Peravinzo Perieth Peroder Pertiëllo Petta Piere Pierinelano Piessanda Pievalina Pollaudomar Prico Pucatiël Rafimla Regiorfino Rerauggelda Rindulian Rolani Romande Romeermana Romer Ronwë Roste Rundir Rungem Rúmel Rúthir Saettana Sandil Sandrio Sandréagort Sanithráin Sarameo Sardo Saredhelen Saureatarto Sauros Savorneldir Sebaranne Sephin Seppena Shnárissas Siliabele Simron Smauhúr Sonel Sophaldë Starik Sthonel Stimbenimo Stons Suilian Tamithel Tanduino Tataval Telia Telro Terin Thanno Tholaugossa Tholór Thrio Théod Tiantor Tinbustele Tinestest Tinzio Toosinata Torfinoba Torog Trildaetho Turahil Turil Turod Turuud Turwen Ubergon Uggia Ulimbomor Ulinzo Ungerothor Uoldar Urana Valcalm Valcaláf Valegoli Valemel Valen Valfwimieth Valmo Valvir Vanarve Vedellorina Viang Vianluilzôr Vicillas Viradel Walvierion Wisabel Woudo Yanwë Yávinowyn Yávir Zagone Zaitë Zanluis Ziong Éodrano Éodrindina Éodwalbia
0 notes
Photo
#vaikai #pramogos #sodyba #saule #savaitgalis #varasa (at Adomo sodyba) https://www.instagram.com/p/CdQyQYBtUpI/?igshid=NGJjMDIxMWI=
1 note
·
View note
Photo
Custom Phoenix Five Magik figure by Adomoer
Damn, how I wish this was an officially released action figure
25 notes
·
View notes
Text
Etymology: Adora
As I’m sure you’ve gathered, the vast majority of names in She-Ra are like, 80s toy names. However, as you may have gathered, I am a huge nerd that loves etymology, and so I’m going to subject you all to my notes. I imagine most of these will be in batches, but Adora is... a special case, in that her name is kind of complicated and I maybe went a little overboard.
Now the natural conclusion is that it’s derived from adore, right? Nice and easy, let’s start there. Ultimately from the Latin adōrō, the prefix ad- (’to’) + ōrō (’speak’ or ‘beg’--as in Modern English ‘orate’). Its primary meaning was a sense of negotiation, which gradually became superseded by the sense of entreating the gods for something, evoking a reverence or gratitude.
There, in fact, originates the bulk of our collection of meanings. The Old Irish ad·ora, the Romanian adora, a whole heap of Romance languages’ conjugations of various iterations of the verb... This is what most baby name websites will provide you with--”Adored, beloved”, and, almost invariably, “a gift”.
But there’s the rub!
Because Adora doesn’t mean gift. That prescription is based on a false conflation with names like Dora & Dorothy (I confess I myself fell into this trap, mostly because I couldn’t wait to make a friends of Dorothy joke) which is derived form the Greek δῶρον/dôron (’gift’), seen in names like Pandora.
The problem with this is that Greek has this thing called an alpha privative, a prefix of a-/an- which cancels things out, as in ‘atypical’ or ‘anarchy’. So a+dôron is in fact an un-gift. Enter άδωρος/ádoros, whose neuter nominative, accusative, and vocative cases are all ‘adora’. It means ‘useless’, or more specifically a white elephant--i.e., a gift given with the intent to burden the recipient. it is precisely the kind of backhanded shit Shadow Weaver would have eaten up.
okay, now before I get into this next part I want you all to remember: you’ve seen this blog. You know what I‘m like and this behavior is actually very predictable and so, so normal for me.
... so I found this woman’s blog.
a woman named Adora, who left a tantalizing clue about the etymology of her name:
Most people don’t know it, but Adora is a Biblical name. It is the name of a town found in 1 Maccabees 13:20. The reason most people don’t recognize it is because of the many names given to this town, including: Adurim, Adoraim, Dura, Dora and Adora.
she cites it as meaning “a pair of knolls”, but is that truly the case? She disclaimed her own accuracy as being based on her memory, and so I set out to verify.
Right off the bat, the 1 Maccabees reference is corroborated. There’s even explanations for its variant spellings--the sound conversion from Hebrew to Arabic often dropping soft initial consonants. And from 1 Maccabees, there it is in Greek: Αδωρά.
Now the easy version of this would have been pulling the correct spelling from the credits of the show, but like... okay. I’m going to level with you. I am fucking abysmal at reading the Hebrew alphabet. I did not trust myself to pick it out or transcribe it from a Hebrew text. So I broke out the dictionaries and tried to work backwards from Greek.
My meatiest result did think I meant Aδωμος, an occasional name for Edom (אֱדוֹם) which led to a very unfortunate ten minutes where I thought there might be a cognate of Adora with Adam (אָדָם), since those both mean ‘red’, only to realize the digitization process had misread μ as ρ and I was in fact looking at “Adomos”. Greek, am I right?
After a brief trip down the rabbit hole opened by a reference to Adrammelech by the name “Hador/Ador”, I abandoned the Greek angle and just... found a dictionary that wasn’t photocopied to googlebooks. and like yeah I had to read it the old-fashioned way but an alphabet’s still in its own alphabetical order so it was way easier than I’d been anticipating. Found this fairly quickly:
The citation is for 2 Chronicles & not 1 Maccabees, because that’s part of the Tanakh & 1 Maccabees isn’t--it still mentions the city, it just doesn’t feature as heavily. We could be confident that this is the same location, and that this is a reputable source backing up what the blog post already told us: two knolls/hills. Except... there’s a question mark there. And at this point I was kind of... lost in the sauce.
A definition isn’t an etymology. We’ve hit the meristem, but where’s the root?
(please take another moment to remember that I am normal)
so there’s this thing called nonconcatenative morphology. There are a few different types, since it’s just modifying the root ‘directly’ instead of stringing phonemes together, but. we’re gonna focus on the consonant sets that make up most Hebrew words. everyone always uses K-T-B to explain this to beginners, probably because it has so many derivatives, but I’m not here to teach you linguistics, I’m here to pick apart cartoon minutiae.
take then our earlier example of Adam (אָדָם). there’s some disagreement as to which came first, but one way or the other it’s related to adamah (אדמה), “[red] earth/clay” and they share an ancestor in dam (דם), “blood”. Edom (אֱדוֹם) is actually related too, being named for Esau’s red hair. It’s a similar principle as we see in Greek or Latin roots, except instead of preserving phonemes, Hebrew preserves those consonants--in this case D-M.
SO.
If we take a look at our city name (אדורים), and shave off the masculine plural suffix (ים), we get ADWR. Now, most roots are have three consonants (yes the ‘vowels’ are also consonants, it’s called a mater lectionis, don’t worry about it), but not invariably. So there’s a few possible roots. We’ll start with the likeliest.
dur (דור): to dwell, (to) pile, ball, generation. As a root it evokes circular motions--cycles and rhythmic movement. Rolling a ball, constructing a (probably circular) home. It’s the likeliest etymology as with the plural suffix it could indicate two heaps or piles--as in two hills, which is what everybody keeps saying they think it might be. The city of Adoraim/Dura was originally built on two hills, Dura al-‘Amaira and Dura al-Arjan if this account is to be believed (it seems legit to me), so like... yeah. it’s plausible. but nobody’s sure.
a‘or (אור): light, illumination (both physical and metaphorical), in some cases ‘fire’. unlikely candidate--D is a pretty strong sound to add with no precedent.
adar (אדר): literally wide, but thence great, powerful. The source of ‘addir (אדיר), majestic, and ‘aderet (אדרת), glory. BCB (a trio of christian linguists whom I do not trust) cite this as the source of the town’s name. They liken it to the Akkadian adru--to darken, to be worried/afraid or threshing room floor--which is one of the proposed etymologies of the month Adar, given its Akkadian spelling of 𒌗𒊺 (literally grain-moon, grain month), but. It doesn’t have a demonstrable relation to the noun outside of that context so we’re going to ignore it!
[clears throat] tl;dr, it could mean two hills, or it could mean (at least) two powerful, which--and this is really a stretch, if this is the case there’s no way in hell it isn’t coincidence--is funny because Adora and Adam are known collectively as the “twins of Power”.
TL;DR:
Adora can mean a whole lot of things, some of which are contradictory. Adored, beloved, useless, burdensome, and circular-motion OR powerful.
now since this is already like, 1300 words, I’m gonna pack it in, but. I’ll have more on Adora once I can track down some primary sources. To Be Continued, Eventually
53 notes
·
View notes
Text
Konpeko! konpeko! konpeko Adomo almondo!
#pekora#hololive#drawing#usadapekora#fanart#illustration#兎田ぺこら#ホロライブ#ぺこら#イラスト#3期生#bunnygirl#art#digitaldrawing#anime
74 notes
·
View notes
Photo
Clase de Nahualismo, con Gesiel Cauich
Tercer Año. Lunes a las 17:00 | Jueves a las 16:00
Boitatá. Efreín Arce, Numeria Dávila
Mapinguarí. Kaori Avalos, Ezekiel Vanegas, Luis Boaventura, Genciana Mondragón
Uirapuru. Alina Valdiva, Relinda Gonzáles, Nerón Gamboa.
TOTAL= 9 alumnos
Cuarto Año. Miércoles a las 15:00 | Jueves a las 14:00
Boitatá. Karen Caraballo, Jaden Mondragón
Mapinguarí. Vanuza Cámara, Denise Moura, Aladia Cardona, Hércules Valenzuela
Uirapuru. Vinícius Fagundes, Osmar Balderas, Mirko Zapata, Cirinea Coelho
TOTAL= 10 Alumnos
Quinto Año. Martes a las 17:00 | Jueves a las 10:00
Boitatá. Analida Gálvez.
Mapinguarí. Iolanda Laurenço, Agata do Vale, Absalón Magana
Uirapuru. Adaluz Sauceda, Alexa Sandoval, Gladys Villa, Ananias Zelaya, Lucas Magalhâes
TOTAL= 9 Alumnos
Sexto año. Martes a las 11:00 | Miércoles a las 10:00
Boitatá. Hemilce Serrano, Etelinda Barreto
Mapinguarí. Fabiano Silva**, Jasper Adomo, Larry Olmos, Arcángela Medeiros
Uirapurú. Yanela Amaral**, Eder Alves**, Susana Pinho, Waldo Villalobos, Antônio Medeiras
TOTAL= 11 Alumnos
Séptimo Año. Miércoles a las 17:00 | Jueves a las 09:00 | Viernes a las 11:00
Boitatá. Vulcano Villalobos, Giacometta Corral, Jackie Reséndez, Nehuen Jara*
Mapinguarí. Naran Caleti*, Lavinia ferreira, Etelinda Alba, Nina Vargas, Breno de Oliveira*, Onán Avilés
Uirapuru. Bruna dos Reis, Damia de Andrade, Elías Pedroza. Amaldo Branco, Marcia Rodrigues*
Total= 13 Alumnos
Lista entregada a Stuart Carrington por Antar Saudade
* Alumnos pertenecientes al Club de Nahuales de Gesiel Cauich
** Alumnos destacados en la materia, que formarán parte del Cúb de Nahuales el próximo año
18 notes
·
View notes
Text
so i have this idea for a genshin oc
i think his current names gonna be paolo or adomo (both italian afaik) bc idk what to call him. i’m trying to search up names from both italy and germany. i’m thinking hugo (german???) minci might fit. what are we thinking here boys???
i thought of him as lisa’s younger brother, around bennetts age. he’s a 4-star dendro catalyst whos either a dps or a sub dps/support bc i can’t decide. he wears glasses
when he was younger he messed around with some chemicals and got scarred on his right arm. he’s been super into safety and stuff which is why he’s reluctant to join bennetts team (he just recently joined the adventurers guild)
he wants to become an alchemist, working for the knights of favonius. he spends a lot of his time in the library
#genshin brainrot#rambles#bonus: lisa wears reading glasses#she also asks him if he’s made any friends#he hasn’t. yet#oc#genshin impact#yeah idk but i’m vibing with him a lot#genshin oc
3 notes
·
View notes
Text
RN working in community care
RN working in community care
You are a RN working in community care, visiting Mr Adomos, a 78-year-old Greek gentleman with a chronic and painful venous ulcer on his lower leg. He takes multiple medications for chronic illness, and a codeine-based medication for pain. Mr Adomos lives alone in his own home. 4. How would Mr Adomos’ chronic pain impact on his ability to maintain a safe environment? 5. Why is Mr Adomos, as an…
View On WordPress
0 notes
Text
RN working in community care
RN working in community care
You are a RN working in community care, visiting Mr Adomos, a 78-year-old Greek gentleman with a chronic and painful venous ulcer on his lower leg. He takes multiple medications for chronic illness, and a codeine-based medication for pain. Mr Adomos lives alone in his own home. 4. How would Mr Adomos’ chronic pain impact on his ability to maintain a safe environment? 5. Why is Mr Adomos, as an…
View On WordPress
0 notes
Last Seen Blogs
