Tumgik
#žodžiai
selepnophille · 1 year
Text
Tumblr media
Mes nebemokame pamatyti mažų, gražių dalykų,
Mes tik mokame teisti,
Teisti, kad dėl sniego nespėjame į svečius, darbus, visur.
Kad turime keltis dar pusvalandžiu anksčiau, kad spėtume nusivalyti mašina ar takelį..
Nors reiktų sustoti, nors minutei, apsidairyti, pažiūrėti pirmyn - juk taip gražu.
Gražu. Ramu. Tylu. Tylu tarp viso aplinkui skubančių žmonių šiuždesio.
23 notes · View notes
princesepersikas · 6 months
Text
- Kokius azartinius žaidimus žaidi?
- Pasitikiu žmonėmis.
3 notes · View notes
netobulasangelas · 2 years
Text
Maniau, kad noriu daryti visus mažų mergaičių dalykėlius, Šokiai, bučiniai ant laiptų, pirštų galiukai beveik besiliečiantys ore, Maniau noriu būti pažadas kurio skonis Kaip dramblio kaulo, kaip braškių ir šokolado, Maniau noriu pabaigos kaip pasakoj, Kur niekad nežinočiau kas tikrą, o kas tik sapnas, Tai sapnavau, kad priklausiau tau, Nemaniau, kad apsaugosi mane nuo visų mažų mergaičių dalykų, Didelių vorų, stichinių nelaimių ir kitokių. Niekad nesijaučiau tokia saugi, kaip tada su tavimi, Bet kai prabudau, pamačiau aplink mus grotas ir negalėjau prisiminti kas įvyko sapne.
<3
2 notes · View notes
plptrm · 7 days
Text
Sudiniausias jausmas turet Bieliauskaite fb drauguose ir pastoviai matyt depresovus meiles memus fy page kai eina per breakdowna, like cmon girl, I’m starting to miss your man also 😭 lemme unfriend this bish
0 notes
Text
🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅
Išsivadavimas Saulėje
Tumblr media
Materijos pliūpsniai piešia ant kelio,
Tinkline fotosfera pasiklysta.
Adatos ieško audinio,
Manieras iš skrajutės kartoja.
Sukasi kiekvieną mėnesį,
Iššūkį skelbia didesnį už žemę.
Meta lauk pasibaigusius procesus,
Portretas magnetinių vainikų.
Išspinduliuoja šaltą praeitį,
Astrofizikai pasineria į sūkurį - dabartį.
Skęstu kuriančiame abejingume,
Nuo chromosferos iki branduolio pėstute.
Kiša raudonoji milžinė reikalus,
Baltoji nykštukė išnyksta paplepėjus.
Per laiką pavidalas keičiasi,
Tikėk ja, protonai yra ten.
Vandenilis neįkaitęs be oro,
Visa kita tai helis.
Kvėpuoti išeina paviršiuje,
Bet atominiai pokyčiai šerdyje.
Retkarčiais sužiba anglis,
Dar rečiau geležis.
Pasitikėjimas lyg metalas,
Iki dugno savaime prispaudžia.
Lemia dujos likimą,
Ultraviolinį režimą.
Šiluma bei gyvybe apakina,
Atstato tave draugas - asmeninės ribos.
Energiją skelbk kur verta,
Tas išgalvotas vietas,
Net jas palikti verta.
Lekia su vainiko vėju,
Granulėmis, spikulėmis,
Šypsena veržiasi iš užvirusio puodo,
Krapšto degėsius su nuotaika.
Dėmė aš graži,
Neleisk manęs iškrapštyti,
Švytėsiu...
Mylėsiu...
Gerbsiu...
Mąstysiu...
Dėmių nėra daug,
Žybsnis,
Erupcija,
Pastangos,
Šimto kilometrų proveržis iš disko.
Pagaliau pakilsiu,
Horizonte laukia išsivadavimas,
Nuo tavęs, ateitį nuo kitų...
Aušra teka iš manęs,
nes juo patikėjau.
🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅
1 note · View note
tylusvakarai · 2 years
Text
Gal galim šiandien nekalbėti?
Gal galim šiandien patylėt?
Man šitaip baisu Su tavim,
Ir šitaip jauku su tavim.
Lūpomis lieti mano skruostus -
Ir aš žinau ko tu trokšti.
Paimk mane už rankos -
Vesk pirmyn,
Per laukus, pievas ir jūras.
Per visa pasaulį eisiu su tavimi,
Jei tik tu laikysi mano ranką.
0 notes
nezinaukamsitasblogas · 5 months
Text
bandau nupiešti žemėlapį visų sukeltų nesklandumų mano vaizduotė per daug laki o tavo priešas – saugumas kokios žaidimo taisyklės? tu keiti eigą kaip vaikas nauja diena – naujas ciklas ir nieko negydantis laikas bandau nutraukti šią tylą bet žodžiai tave tik išblaško mano ilgatvė tau kyla nors vargu ar tai kažką reiškia kartą paliečiau tavo sielą bet tavo mintys iš karto atšalo tądien supratau vieną – aš tau, o tu man, bet niekada iki galo.
3 notes · View notes
resentfuljustice · 7 months
Text
한국 pt. 10 - ar smalsumas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė?
Dar nepraplėšusi akių, gulėjau ant antresolėje patiesto čiužinio ir girdėjau už lango šniokščiantį lietų. Snūduriavau susisukusi ant dešinio šono, lyg kokia perkepta krevetė – šalia manęs buvo pastatytas nedidelis naktinis staliukas, ant kurio gulėjo kriauklė iš vietinio paplūdimio, mažas apvalus veidrodėlis ir kalendoriukas. Viskas buvo tvarkingai sudėliota ant nedidelės staltiesės, kuri nedengė viso paviršiaus – belygindama medžiagoje susidariusias raukšles, pradėjau galvoti apie savo močiutės nertas servetėles. 
Pradėjau nežiūrėdama grabalioti grindų plotelį ties galvūgalio kampu mano pusėje – visame antrame aukšte buvo tik vienas dvigubas kištukinis lizdas, ir norint mums abiems per naktį krautis savo telefonus, teko atjungti šildomo čiužinio sistemą. Vis dar svarsčiau, ar Airbnb savininkas, detaliai pasakodamas kaip ja naudotis, iš tiesų tikėjosi, kad ją įjungsime tokioje šilumoje? Nusispyriau antklodę nuo savęs, nes pradėjo darytis karšta, bet po kelių sekundžių užsitraukiau ją atgal iki juosmens. Negalėjau ramiai gulėti lovoje su neuždengtomis kojomis – vis jaučiau nepaaiškinamą baimę, kad kažkas ateis, ir šiurkščiai čiupęs man už čiurnų, nusitemps laiptais žemyn. Svarsčiau, kiek įtakos tam galėjo turėti stiprus siaubo filmų perdozavimas ankstyvoje paauglystėje.
Šio Airbnb patalynė pasirodė itin keista – paklodė, antklodė, pagalvės apvilktos tamsiai pilkos spalvos medžiaga, kuri buvo sugarankščiuota kaip koks belgiškas vaflis – atrodė, kad kažkas kantriai per visą medžiagą praėjo su ankstyvaisiais 00-aisiais populiariu plaukų "vafliavimo" prietaisu. Mano plaukų sruogos vis įkyriai kibdavo už banguotų pagalvės kampų – bet pagaliau su kaire ranka užčiuopiau savo telefoną ir žvilgtelėjau į laikrodį.
Pradėjau už peties krutinti dar tyliai, bet palaimingai knarkiantį Karolį – jau buvo po 10 valandos ryto – pramiegojome nemažą gabalą savo laiko Jeju saloje, bet dėl to pernelyg nesijaudinau. Mūsų aktyviosios atostogos Korėjoje jau ritosi į antrą pusę, ir po truputį pradėjo reikštis nekviestas, bet neišvengiamas fizinis nuovargis. Džiaugiausi suplanavusi apsilankymą Jeju saloje viduryje mūsų kelionės – tai buvo teisingas sprendimas jau vien dėl to, kad turėjome galimybę bent šiek tiek patausoti savo kojas ir didesnius atstumus nuvažiuoti su mašina.
Paskubomis išsikrapštę iš savo bohemiškojo namelio, nusprendėme išbandyti korėjietiškas degalines, kadangi nuomojamą automobilį vis tiek turėjome grąžinti vėl su pilnu baku. Naver žemėlapyje visos degalinės buvo patogiai sužymėtos, net su tiksliomis kainomis – pravažiuojant vis patikrindavau, ir visi duomenys buvo kuo šviežiausi. Svarsčiau, ar kažkas programėlėje rankiniu būdu vis atnaujina šitą informaciją, ar viskas sukrenta automatiškai. Karolis vairuodamas ieškojo degalinės su "self-serve" ženklu – tikėjomės rasti kažką panašaus į mūsų Neste, bet paaiškėjo, kad tas "self-serve" absoliučiai nieko nereiškia. 
Vos tik sustojome prie kolonėlės, prie vairuotojo durų išdygo moteris, apsirengusi ryškiai raudonai oranžine striuke – prieš akis iškilo matytos Marlboro, Shell ir F-1 reklamos. Karolis bandė atidaryti dureles ir išlipti, bet jas blokavo tvirtai į šonus rankomis įsirėmusi degalinės darbuotoja.
– How much?
Uždarėme dureles, ir atidarėme tik langą. Per kelias sekundes nesulaukusi atsakymo, moteris nužingsniavo ir atidarė bakelio dangtį, prieš tai dar klausiamai pažvelgusi į mus – šiek tiek pasimetę stebėjome ją, iškišę galvas per langus – lyg kokie Jeju miniatiūriniai pudeliai. 
– Full tank, please.
Darbuotoja net nesulaukus atsakymo jau buvo įkišus pistoletą į bakelį, ir laikė pirštą ant gaiduko – jį spustelėjo tą patį akimirksnį, vos jos ausis pasiekė Karolio ištarti žodžiai. Nesitikėjau sulaukti tokio pat aptarnavimo degalinėje kaip kokioje Oregono valstijos gilumoje, kur degalinėje kuro pildytojais įdarbinami žmonės, neįgalūs dirbti bet kokį kitą egzistuojantį darbą. Visai žavėjausi JAV išmone sugalvoti veiklą kiekvienam dirbti norinčiam žmogui, bet Korėjoje šitas paaiškinimas visiškai netiko. Ši korėjietė sukosi taip greitai, profesionaliai ir su spinduliuojančia pagarba sau, kad būčiau laisvai patikėjusi, jog ji kažkada buvo įdarbinta į profesionalius lenktynininkus aptarnaujančią komandą boksuose. Darbuotojai atidavus kreditinę kortelę paskaičiavau, kad šioje saloje litras benzino kainuoja apie 1,27 EUR (tuo pat metu Lietuvoje – apie 1,45 EUR).
Tęsėme pačio gražiausio paplūdimio paieškas Jeju – tik šiandien mindžiodami drėgną, nuo lietaus patamsėjusį baltą smėlį, retkarčiais pasislėpdavom po lietpalčiais arba skėčiais. Oras, nepaisant purškiančio lietaus, vėl buvo neįtikėtinai malonios temperatūros. Stovėdama pačiame korėjiečių mėgstamiausiame Hyeopjae paplūdimyje, stebėjau tolumoje kyšančią vienišą Biyangdo salą. Man po kojomis kažkas nerūpestingai numetė žalius Adidas sportbačius – Karolis nebeiškentęs nusprendė patikrinti vandens temperatūrą – po kelių minučių jau mojavau jam, o jis tuo metu raitojosi savo šortus, bandydamas bristi dar gilyn. Svarsčiau, ar Korėjoje yra "ruonių", kurie, užsimaukšlinę vilnones pirties kepures, maudytųsi vandeniui vargiai besiekiant ir kokius +8°C.
Palikę išnuomotą automobilį Airbnb aikštelėje, popiet žingsniavome siauromis rajono gatvelėmis. Dauguma aplink įsikūrusių namų buvo aptverti dvimetrinėmis tvoromis – visiems Žaliakalnio triaukščiams "rūmams" iš baltų plytų būtų nušluostytos nosys privatumo klausimu – čia negalėjai net pasmalsaujant per kokį mažą plyšelį pažvilgčioti į vidinius gyventojų kiemus. Po dviejų posūkių dešinėn, priėjome iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantį, tradicišką korėjietišką namelį – tik šis buvo baltai nudažytomis čerpėmis dengtu stogu. Ties kampu buvo pritvirtinta mažytė iškaba, hangul rašmenimis skelbianti, kad atvykome į vietinį restoranėlį pavadinimu Ongpo83. Mus supo tik tylūs, privatūs gyvenamieji namai ir tuščios gatvės – jeigu Airbnb savininko svečių knygoje šita vieta nebūtų buvusi prie rekomenduojamų – netikiu, kad pati ją būčiau aptikusi netyčia. Įeinant pro duris, turėjome gerokai pasilenkti, kad neatsitrenktume į 180 cm nesiekiančią staktą – viduje išsitiesę pamatėme, kad visame restoranėlyje yra viso labo vos 5 staliukai – ir kaip tik vienas dvivietis buvo laisvas.
Meniu patiekalų buvo tiek pat, kiek staliukų. Nustebau, padavėjai atnešus šaukštą ir ŠAKUTĘ – atrodė, kad šito įrankio jau nebuvau regėjusi visą amžinybę – bet tuo pačiu įdėmiai nužvelgiau ir aplinkinius restorano lankytojus, norėdama įsitikinti, jog negavom tokio įrankio komplekto vien dėl to, kad esame akivaizdūs turistai. Lengviau atsikvėpiau pamačiusi, kad visų stalai buvo nukrauti tokiais pačiais pasirinkimais. Vėliau, lėtai kramsnodama savo aštrius spagečius su vietinėmis jūros gėrybėmis, ir kartkartėmis nugvelbdama vis po gabaliuką žymiosios, juodosios Jeju kiaulienos (mano manymu, tai tebuvo išradingai reklamuojama paprasčiausia šerniena) iš Karolio lėkštės, stebėjausi, kad tokiame pasaulio pakraštyje gali užsisakyti alaus, pagaminto trijose tokiose skirtingose lokacijose – Havajuose, Belgijoje ir vietinėje Jeju alaus darykloje. Bet paskui prisiminiau, kad jau pačią pirmą dieną Korėjoje, arčiausiai viešbučio esančioje 7-Eleven parduotuvėje, žiūrėjau į ilgą eilę sustatytų Volfas Engelman alaus skardinių.
Vakarop laukiant, kol nustos pliaupti įsisiautėjęs lietus, vaikštinėjome po klasikinių automobilių ir pianinų muziejų. Taip, perskaitėte teisingai – po vienu stogu glaudėsi praeityje populiariausi amerikietiški, europietiški ir korėjietiški automobiliai, o antrame aukšte galėjai akis paganyti po istorinius pianinus. Ai, dar prieš tai pamaitinęs lauke besiganančius stirniukus bilietų langelyje gautomis morkomis… Nežinau, nebesistebėjau. Dauguma korėjietiškų derinių – tiek maisto skonių, tiek veiklos atžvilgiu – man dažnai pasirodydavo šiek tiek chaotiški, bet tuo pat metu ir žavėjo savo kitoniškumu. Drėgmei pradžiuvus, iš lėto patraukėme pakrantės keliais be jokio plano.
Atsitiktinai atvažiavome į nedidelį žvejų miestelį, kurio prieplaukoje vyko vakarinė mugė. Šokinėdama nuo kioskelio link kioskelio – vienur buvo stendas su keistais drabužiais, kuriuos puošė aplikacijos, vaizduojančios įvairius tradicinius korėjietiškus patiekalus, kitur galėjau įsigyti gydančių akmenukų, kurie buvo padėti šalia šviežiai sugautos žuvies – vis artėjau prie gyvos muzikos koncerto pačiame prieplaukos gale. Scena buvo gausiai apdėliota medinėmis dėžėmis, lyg norint sukurti tvarkingos netvarkos įspūdį – ant tokių pačių buvo galima ir prisėsti, bet besiklausydama dainos norėjau žvelgti į nurimusį vandenį. Dabar rašydama pasvajoju, kad galėjau tada ir pashazaminti tą atlikėją – taip norėčiau dar bent kartą jį išgirsti.
Prieš grįžtant į mašiną ir patraukiant atgal namo, užšokau į tualetą. Pasirėmusi alkūnėmis į kelius, atrodo, šimtąjį kartą skaičiau tą patį korėjietišką pranešimą apie tai, kad reikėtų saugotis pasislėpusių vyrų su kameromis viešuosiuose tualetuose. Kaip ir kiekvieną kartą, dešinėje kabinos pusėje kabėjo pagalbos iškvietimo mygtukas – kurį turėjau spustelėti pamačiusi ne vietoje pasimaišiusi vyriškį su blogais kėslais, bet šį kartą net tualeto durys buvo paturbintos dar nematytu išradimu. Maždaug akių aukštyje (sėdint), buvo pakabintas tripusis veidrodėlis – kad net nepajudindama galvos galėčiau matyti, ar manęs niekas nestebi nuo kabinos durų viršaus, apačios ir šono. Svarsčiau, ar yra bent menkiausia galimybė, kad interneto platybėse jau egzistuoja koks video su manimi medituojančia korėjietiškoje tupykloje.
Tokiu atsitiktiniu būdu sužinojau labai intriguojantį faktą – pornografijos puslapiai Korėjoje yra ne tik nelegalūs, bet ir užblokuoti.
Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media
3 notes · View notes
stroyent · 7 months
Text
AHHHHHH ONE OF MY FAV BANDS (ba.) RELEASED A NEW SONG THIS SUMMER AND I DIDN'T EVEN KNOW
1 note · View note
pipirometos · 1 year
Text
Hirokazu Koreeda filmo „Brokeris“ (2022) pristatymas
„Brokeris“ (kor. 브로커; angl. Broker) – filmas, kurį žiūriu antrą kartą po metų pertraukos. Per šituos metus niekaip negalėjau jo pamiršti – vaizdinių ir dialogų nuotrupos lyg iš niekur vis iškildavo į mano sąmonės paviršių. Panašu, kad šis kūrinys gerai įleido šaknis į mano vidų…
Vengiu apdovanojimus laikyti kertiniu aspektu, kuris nusako filmo kaip meno kūrinio vertingumą bei klijuoti apdovanojimus ar nominacijas pačiame pirmame sakinyje dar prieš minint pačio kūrinio pavadinimą, nes, mano akimis, menas ir idėja „įrodyti, kad menas vertas“ iš prigimties prieštarauja vienas kitam. Nepaisant šito, negaliu atmesti fakto, kad gerai įvertinti filmai dažniausiai iš tikrųjų būna verti pamatyti. Taigi – „Brokeris“ pirmą kartą rodytas Kanuose 2022 metais, kur buvo nominuotas Auksinei palmės šakelei bei laimėjo Ekomeninės žiuri prizą. Nors ir pakankamai pripažintas, pasigedau, kad tiek pat proporcingai apie jį būtų kalbama ar rašoma. Ypač lietuvių kalba. Todėl jaučiu, kad neturiu kito pasirinkimo, kaip būti žmogus, kuris į interneto bedugnę išleis bent kažkokius žodžius.
Tumblr media
Filmas prasideda scena, kuomet jauna moteris savo kūdikį palieka šalia gyvybės langelio, kartu palikdama raštelį: „Woo-sung, atsiprašau. Būtinai ateisiu tavęs“. Šitaip kūdikis patenka tiesiai į brokerių rankas, kurie naudoja gyvybės langelį, kad galėtų paliktus kūdikius „geriau parduoti jų norintiems tėvams nei palikti užaugti našlaičių namuose“ – kaip sako jie patys. Pamatę raštelį jie tik numoja ranka – tokį sentimentą budint prie gyvybės langelio jie regi jau ne kartą. Tačiau kitą dieną iš tikrųjų pasirodo Woo-sung mama, kuri inirtingai klausinėja apie vakar jos paliktą kūdikį. Tačiau atsakymo negauna – jai pasakoma, kad joks kūdikis vakar nebuvo priimtas. Tam, kad išvengtų rimtesnių nesusipratimų galinčių sukliudyti kūdikio pardavimui, vienas iš brokerių, Dong-soo, parsiveda kūdikio mamą parodyti, kad jos kūdikis vis dėlto buvo priimtas. Tik ne į našlaičių namus – jis suplanuotas parduoti klientams-tėvams. Šitaip abu brokeriai, kūdikis ir jo mama pradeda kelionę surasti gerausius klientus, kurie nupirks kūdikį nepaisant jo „negražių antakių“. Jiems iš paskos keliauja ir pora detektyvių, kurios siekia pičiupti brokerius kūdikio pardavimo akte.
Tumblr media
Režisieriaus, scenarijaus bei montažo autoriaus Hirokazu Koreeda kūriniai pasižymi socialinių problemų vaizdavimu su didžiuliu atidumu subtilumui, niuansui bei teikiant pirmenybę gyvenimiškam paprastumui. „Brokeris“ ne išimtis. Šis filmas lyginamas su japonų režisieriaus „Vagiliautojais“ dėl abu kūrinius siejančio bendro motyvo – šeimos; nepažįstamų ir iš pažiūros labai skirtingų žmonių, kurie netikėtai susieina kartu ir atranda tarpusavio ryšį. Taip ir pats režisierius apibūdino „Brokerį“ – jo matymu naujasis filmas sudaro tarsi diptiką kartu su 2018-ųjų „Vagiliautojais“.
Šio H. Koreeda kūrinio naratyvo centre atsiranda įsitikinimas: „Jeigu ruošiesi išmesti [kūdikį] lauk – negimdyk.“ Tai, beje, ir patys pirmi žodžiai ištarti šiame filme, kurie lyg atveria vartus į tolimesnius šio įsitikinimo nagrinėjimus; po truputį žiūrovui atskleidžiami oponuojančių stovyklų pasauliai, po truputį pradedama jausti, kad į tokius sudėtingus socialinius klausimus nėra vieno neginčytino atsakymo. Galima būtų pasakyti, kad režisierius netgi veda tolyn nuo atsakymo į klausimą, it sakytų: „Sustokime. Apsidairykime aplink. Pamatykime kitą. Supraskime kitą.“ ir skatintų pirma įsiklausyti į žmogų, o ne švaistytis asmeninėmis nuomonėmis-nuosprendžias apie tai, kuris čia kalčiausias. Pačioje kulminacijoje, monetos su dvejomis pusėmis principu, iki susidūrimo yra sugretinami du pasauliai: jaunos mamos, norinčios palikti savo naujagimį, ir jau suaugusio vyro, kuris vaikystėje buvo paliktas mamos.
– Ar nepraverstų skėtis? – Skėtis? – Mhm, didelis skėtis. Toks, po kuriuo dviese galima sutilpti. – Tada tikiuosi, kad jis raudonas. Su nupieštom braškėm.
Tumblr media
H. Koreeda šį kartą savo kūrinį patikėjo ekranuose išpildyti Pietų Korėjos aktoriams. Režisierius minėjo, kad su aktoriumi Song Kang-ho jau kurį laiką norėjo dirbti kartu. Scenarijus prasidėjo tokiu, prieš režisieriaus akis iškilusiu, vaizdu: Song Kang-ho kunigo rūbuose laiko kūdikį, tada jam besišypsodamas jį parduoda. Nuo pirmosios idėjos nebuvo toli nutolta – Song Kang-ho filme vaidina valymo salonėlio savininką Ha Sang-hyeon, kuris iš bažnyčios našlaičių namų gyvybės langelio pasiima kūdikius, kad juo galėtų nelegaliai parduoti ir taip užsidirbti. Aktorius yra gerai žinomas už savo roles režisieriaus Park Chan-wook filmuose „Sympathy for Mr. Vengeance“ (2002 m.), „Sympathy for Lady Vengeance“ (2006 m.), „Troškulys“ (2009 m.) bei režisieriaus Bong Joon-ho filmuose „Prisiminimai apie žmogžudystę“ (2003 m.), „Sniego traukinys“ (2013 m.), „Parazitas“ (2019 m.).
Song Kang-ho už pasirodymą „Brokeryje“ buvo įvertintas geriausio aktoriaus apdovanojimu 2022-ųjų metų Kanuose – pirmasis korėjietis festivalio istorijoje.
Kiti aktoriai Pietų Korėjos kino industrijoje žinomi ne mažiau. Aktorius Gang Dong-won vaidina Dong-soo – dešiniąja Ha Sang-hyeon ranka, kuris dirba bažnyčios našlaičių namuose nepilnu etatu ir budi prie gyvybės langelio. Gang Dong-won dar žinomas iš veiksmo filmo „Secret Reunion“ (2010 m., rež. Jang Hoon), kuriame vaidino kartu su tuo pačiu Song Kang-ho. „Brokeryje“ vyresniosios detektyvės, vardu Soo-jin, role atliekanti Bae Doona jau ne pirmą kartą pasirodo H. Koreeda filme – 2009-ais metais ji atliko pagrindinį vaidmenį režisieriaus kūrinyje „Air Doll“. Aktorė dar žinoma iš jau prieš tai minėto „Sympathy for Mr. Veangeance“ bei Netflix serialo „Sense8“ (2015-2018 m., rež. Wachowski seserys). Jaunos mamos Moon So-young rolę „Brokeryje“ atlieka kylanti aktorė Lee Ji-eun (dar žinoma savo sceniniu vardu kaip IU), kurios pasirodymas seriale „My Mister“ (2018 m., rež. Kim Won-seok) sužavėjo ir H.Koreeda – pamatęs Lee Ji-eun jame, nusprendė jai pasiūlyti rolę „Brokeryje“.
Grįžtant prie filmo tematikos, nepaisant pagrindinės temos svorio ir jos socialinio aktualumo, istorija yra pasakojama per daug nedramatizuojant. Minėtas H. Koreeda kūriniams būdingas paprastumas labiausiai atsispindi ne tik atsakingai parinktuose vaizduose ir kompozicijose, bet ir veikėjų dialoguose, kurių dėka filmas kartas nuo karto sublizga šiokiu tokiu komediją primenančiu lengvabūdiškumu.
– Kas čia dabar? Kas tavo antakiams?
Tumblr media
Ši ir panašios scenos priverčia jei ne garsu nusijuokt, tai bent plačiai nusišypsot.
Ko „Brokeryje“ sklidina – tai nuoširdumo ir tikrumo. Būtent to nuoširdumo ir tikrumo, kurie jaučiami iš veikėjų, nesistengiančių būti niekuo daugiau kaip paprastais žmonėmis. Žiūrint šį filma, atrodo, kad gali jausti pavasario brizą lengvai braukiantis veidu. Lyg gali užuosti tą gyvumą, kuris būdingas pavasario vėjui; lauke dar žvarbu, tačiau oras jau minkštėja, vėjas švelnus... Toks jausmas, kad ne tik gamta iš sąstingio atšyla, bet truputis po trupučio ir visas kūnas, ir širdis atitirpsta. Šis filmas tarsi įkūnija pavasarį.
Tumblr media
Dar vienas dalykas, kurio negaliu nepaminėti – tai garso takelis, kuris tiksliai įgarsina filmo emocinius atspalvius, juos dar labiau išgrynindamas ir paryškindamas. Garso takelio autorius – Pietų Korėjos kompozitorius Jung Jae-il, kurio kūriniai neretai pavadinami ikoniškais. Greičiausiai jūsų ausys jau yra girdėjusios kompozitoriaus darbus rež. Bong Joon-ho filmuose „Okja“ (2017 m.) ir „Parazitas“ (2019 m.) ar seriale „Squid Game“ (rež. Hwang Dong-hyuk), kuriame meistriškai muzikos pagalba kuriamas baugumas.
„Brokerio“ garso takelį klausykite čia: https://www.youtube.com/watch?v=YRTy9A8xXZw
„Brokerį“ be galo rekomenduoju visiems, kurie yra found family, ar family of choice, naratyvo tropų fanai. Taip pat ir tiems, kurie mėgsta filmus su rimtomis socialinėmis įžvalgomis, tačiau nenori žiūrėti kažko per daug sunkaus ir nugramzdinančio į didelius apmąstymus. Tiems, kurių pavasariai dažnai būna mėlyni, šis kūrinys turi galios tą mėlynę transformuoti į kažką mažiau šaltą, kažką, kas visai jauku. O jei vis planuojate pradėti savo kelionę po Hirokazu Koreeda filmografiją – „Brokeris“ gali tapti puiki pradžia.
3 notes · View notes
blurynight · 9 months
Text
kai tie žodžiai paliko jo lūpas,
jie apsupo jos
trapią širdį
ir sugniuždė ją.
- Viskas baigėsi akimirksniu.
1 note · View note
aro-langblr · 2 years
Text
Man patinka kalbos. Man labai pantinka lietuvių kalba ir islandų kalba. Mokytis lietuvių kalbą šiek tiek sunkus, bet tai juokas. Nežinau daug apie islandų kalbos, bet tai taip pat įdomu. Negaliu pasakyti islandiškai, bet žinau daug tiek žodžiai! Galiu sakyti “Minn nafn er Vance, en ég að læra íslensku,” bet tai visas, kad galiu daryti. Lietuviškai, galiu pasakyti daugiau, bet nežinau daug gramatiką. Ir kada aš rašau, neturiu žodžius, kad noriu naudoti. To nemėgstu.
Ir kada turiu naudoti būsimasis laiką, negaliu prisiminti deklenciją ): Aš to noriu žinoti, bet juk negaliu prisiminti. Kartais manyti, kad mano lietuviškai blogai, bet neturiu būti perfekta. Aš naujokas, ir tai gerai.
---
nauji žodžiai:
juokas - fun
būsimasis laikas - future tense
Tumblr media
7 notes · View notes
princesepersikas · 10 months
Text
Kartais žmonės visą gyvenimą ieško, o kartais randa per vieną dieną... Kartais taip norisi išsakyti visa tai, kas kaupėsi, o kartais, norint suprasti vienas kitą, tiesiog tereikia tyliai sėdėti kartu ir daug apie ką nors mąstyti... Kartais išjungiame visus telefonus, kad nė vienas iš mūsų nevaržytų, o kartais sėdime apsikabinę telefonines ausines, ir drebame iš nervingumo laukdami vieno vienintelio skambučio. Kartais užsisukus į anklodę ir vis tiek negalime apšilti, nes iš tikrųjų šalta ne išorėjo, bet ten, viduje, širdyje.
4 notes · View notes
netobulasangelas · 2 years
Text
Ar buvau paukštis, ar narvas? Ar buvau savimi, ar viena savo tėvų? Ar buvau saugi, ar dusau? Nes paukštis yra narve, o narvas yra mieste O miestas pastatytas iš akinamai baltų miltų Ir gražių melagysčių ir galbūt negalime pasirinkti ką sapnuojam labiau nei tai kas esam, o gal ir galim jei pagaliau pamatytumėm visą melą ir miestą ir narvą kuriame esam, pamatytumėm daug kitų dalykų, pamatytumėm duris, išėjimą ir galėtumėm išskristi.
<3
2 notes · View notes
plptrm · 16 days
Text
youtube
I’ve never fallen in love with someone who wasn’t talented.
Just sayin.
0 notes
nato-ua-alen · 2 years
Photo
Tumblr media
Here they come true Dudayev's words, said more In 1994: "Russia will fall apart when he gets up Ukrainian sun!!!" Glory to Ukraine!!! Štai ir pildosi Džocharo Dudajevo žodžiai, pasakyti dar 1994 metais: „Rusija subyrės kai patekės Ukrainos saulė!!!" Šlovė Ukrainai!!! #fightforua #зсу🔰 #украіна #ukrainewillresist #ukraina #ukrainewar #українапонадусе #українапрацюємо🇺🇦 #українапереможе #ukrainewar2014_2022 #яАзов #war_blog_nato_ua_alen #nato_ua_alen🇱🇹🇺🇦🇺🇸🇦🇴 fightforua.org https://youtube.com/channel/UCawfUXdCuVEmdKOahYReb0A (at Ukraine Is My Home) https://www.instagram.com/p/CdDN6XZq-es/?igshid=NGJjMDIxMWI=
2 notes · View notes