bangtan seven deadly sins (18+)
..And now I lay me down to sleep.
I pray my sins to stay buried down deep.
A voice whispers to take one more, just another bite, just another minute.
Just another kiss.
Just another word to shred someone’s confidence.
Just another….You are consumed by the thought of one more.
You are possessed by the thought of just another.
For years you’ve fed into this vice, letting yourself fall into the depth of sin.
Surely, you will repent when your life expires.
But if what that sin required payment?
What if that sin was given form because of your misdeeds?
Will that Sin thank you?
Or will that Sin torment you?
What lesson could be learned when
Lust..
..Envy
..Wrath
..Greed
..Glutton
..Sloth
..and Pride - show up at your door? In your room? At your job?
What is your destiny with the seven deadly Sins?
Credits:
◈ Hosted by @yutasthetic @thebiasrekkers Admin T & @sugakookitty
◈ Banner by @monvante
All stories are rated M for Mature. Minors do not have permission to read or interact.
Thirst Trap by @sugakookitty
pairing: demon!jungkook x female reader
genre: angst | smut | supernatural | slight rockstar au
sin: gluttony
summary: After months of shooting your shot, Deadly Svn’s lead singer, Jungkook, finally messaged you back—with some coordinates? Where will they take you?... And what will be in store for you when you arrive?
Read Here
From Princess to Pauper by @sugakookitty
pairing: king/snake hybrid!namjoon x princess/human!reader
genre: angst | fantasy | smut | royalty au | arranged marriage au | fairytale au
sin: pride
summary: Namjoon would have given you everything your heart desired, but you ruined it for yourself when you refuse to kneel in his presence. As king, he has no choice other than to punish you for your wrongdoings. He demands respect in his kingdom, and by the time he’s finished with you, you’ll understand why.
Read Here
Fever by @hobeemin
pairing: vampire!park jimin x slayer!(f)reader
genre: angst | drama | romance | slow burn | smut | supernatural |e2l | s2l
sin: lust
summary: he knew he had to have her the moment their eyes met. Jimin was known for his insatiable appetite. Women flocked to him in droves until you arrived hardly impressed and not giving him the time of day. Will he succeed? Or will sense of duty over cloud your judgment?
Read Here
Pick Your Poison by @yutasthetic
pairing: ot7 x reader
genre: angst | fluff | smut | supernatural | magic au
sin: all
summary: You've been single for a long time and you miss the feeling of having something warm underneath your body. You go into a "candy shop", full of things to satisfy your needs until the right person comes along. You come across a grimoire, full of spells to bring your fantasies to life. Will this be best thing that ever happened to you or your worst mistake?
Read Here
won't you love me back? by @jimilter
pairing: hoseok x reader
genre: angst | horror | smut | friends to questionable lovers
sin: envy
summary: Hoseok has always been envious of people that can catch your attention with the blink of an eye, while he has been trying to get you to look at him as something more than a friend, for years, and failing. So now, when you're suddenly getting a bit too close to this one student at your dance academy, so much so that you have given him Hoseok's place as your partner for your yearly dance performance, it should be justified why he has to take matters in his own hands.
Read Here
Greedy for you by @kpopaeipathy
pairing: demon!taehyung x female reader
genre: angst | fluff | smut | supernatural
sin: greed
summary: Due to a demonic pact gone (sort of) wrong, you now have to report all your success once a month to the Demon of Greed in exchange for infinite favors and protection. Protection which Kim Taehyung is not so willing to give, as he cannot appoint anyone else to do it in his place.
Read Here
Grapes of Wrath by @joyfulhopelox
pairing: ghost!seokjin x fem reader
genre: angst | romance | smut | supernatural | e2l
sin: wrath
summary: Blood runs thicker than water, but when the ghost in your newly purchased apartment decides he’s had enough of you and your lineage, you find yourself at his mercy. Seokjin not only haunts your apartment but also your dreams, and you’ve woken up soaking wet in the middle of the night more than once. Despite his wish for revenge, you find yourself not wanting to escape his clutches.
Read Here
devil's playthings by @yoon2k
pairing: (dilf)duke!yoongi × princess!reader
genre: magic au | royalty au
sin: sloth
summary: Yoongi has been widowed for over 2 years now—long past the time of mourning—and has made no move to remarry. Despite all the eligible maidens trying to catch the handsomely rugged duke’s eye, he’s stayed stubbornly idle in his search for a wife. For a man at court, especially of Yoongi’s standing, remarrying was essential and highly expected; even though the man had his heirs and his lineage was assured, a wife was a political move, and a highly coveted one. None of this slipped the young princess’ mind, her sharp eyes on the much older man. But Yoongi should be careful, "For Satan finds some mischief still for idle hands to do."
Read Here
Cure For Sleep Deprivation by @helenazbmrskai
pairing: demon!yoongi x farmer!reader
genre: angst | fantasy | fluff | horror | farm au | amnesia au | demon au
sin: sloth
summary: You’re just an ordinary girl inheriting your parent’s animal farm far away from the city. Everything is normal until you catch a sleeping boy inside the tool shed who can’t remember why or how he got there. On top of that after his sudden arrival, you keep having these nightmares and what’s stranger than that is that Yoongi is in every one of them.
Read Here
Enter Sandman by @yoonjinkooked
pairing: sandman!yoongi x (f) reader
genre: smut | supernatural
sin: sloth
summary: After many failed attempts at battling your insomnia, you follow the recommendation of your previous doctor and search for a solution to your problems in what can only be described as alternative medicine. Nothing could have prepared you for Yoongi and his very... unconventional methods.
Sandman (n) - a mythical character in European folklore who puts people to sleep and encourages and inspires beautiful dreams by sprinkling magical sand onto their eyes.
Read Here
Ruby Red by @chemicalpink
pairing: embodied capital sins!ot7 x reader
genre: dystopian | smut | supernatural
sin: all
summary: Being part of the Sacred Special Forces in charge of the chaos unit was difficult as it was. When news break on the successful capture of the capital sins and you’re called into action, everything is about to get a tad more interesting. Would you risk your life, your career and the world’s well being if it meant getting everything you could ever desire with all seven sins at your service?
Read Here
Mine by @joonscypher
pairing: demon!Hoseok x mortal fem!reader
genre: fluff | smut | supernatural | roommates to lovers | fwb au
sin: envy
summary: Being friends with benefits with your roommate is as cliche as it gets, but you and Hoseok make it work - until one night he gets too jealous and needs to remind you that you’re his and only his.
Read Here
Eternal Fire by @minsugallery
pairing: demon!taehyung x human (turned eternal soulmate)!reader
genre: supernatural | demon au | royalty au | established relationship
sin: greed
summary: Taehyung, the Demon of the Sin of Greed, has a right to be just that - greedy. It’s embedded in him, and it’s not something you can work away. You’ve come to love him with all his sin, and yet, you are still astonished at what being so greedy about something - or in this case, someone, - can entail. But you can’t really complain, especially when he’d already told you many years ago that he won’t ever let you go…
Read Here
Clutches by @thebiasrekkers Admin T
pairing: eternal demon king midas!taehyung x female oc
genre: angst | dark | horror | smut | supernatural Dark
sin: greed
summary: King Midas was the very embodiment of Greed; cursed to have everything and nothing at all. He could have anything, anyone, he wanted - for the right price. Everything, and everyone, except for her. Stirred from his boredom, and hungry for her affections, he’ll weave an intricate web of gilded lies and betrayal. She will be his, with just one touch.
Read Here
The Art of Vengeance by @sugakookitty
pairing: seokjin x female reader
genre: angst | horror | suspense | smut | thriller
sin: wrath
summary: An eye for an eye is the old saying. But sometimes, people are greedy when it comes to revenge. Seokjin is that guy. Cross him over, and he’ll burn down everything in his path. People may compare him to a monster, but you see him as a man who’s been wrongfully accused. He’s your dark knight, and you are his angel. Ride or die describes your relationship perfectly, but you wouldn’t compare yourself to Bonnie and Clyde.
If revenge is best served cold, then betrayal must be delivered with a block of ice.
Read Here
None of these stories and/or concepts are up to be copied, translated, and/or reposted.
207 notes
·
View notes
Trapecija pt. 1 - trylikto sezono nauja veikėja
2021-12-01 21.49 Leilani Estates, HI, USA
Kol žiūrėjau į šviečiančią McDonald’s iškabą, pradėjo ūžti žvarbus vėjas. Aptingusios ofisų vėliavos, tarsi per prievartą pažadintos iš letargo miego, ėmė plaikstytis – o aš murkdžiau cigaretės filtrą į purvino sniego pėdsakus ant šiukšliadėžės. Visos dienos rūkalių filtrų laimikis buvo taisyklingai susmaigstytas ir priminė saulėgrąžos žiedą. Būčiau galėjusi prisiekti, kad kartu su vėju girdėjau ir prie manęs besėlinantį šalčio traškėjimą – tokį patį, kuris po kojomis pasigirsta mindžiojant šviežiai sukritusį sniegą. Bet laukas aplink buvo visiškai tuščias, tik retkarčiais ant apšalusių trinkelių atsispindėdavo iš antro aukšto ofisų šviečiantis kalėdinių lempučių šokis. Stebėjau kitapus gatvės susidariusį kamštį, ir iš lėto patraukiau link savo mašinos, kurios maža dalis stovėjo po draudžiamu ženklu.
Užkūriau variklį, ir pabandžiau su dešine ranka pavalyti regimai aprasojusį vairuotojo pusės langą. Paaiškėjo, kad nešvarumai buvo susikaupę iš lauko pusės – per kelias sekundės dalis nusprendžiau, kad esamo matomumo man pakaks sėkmingai sugrįžti namo, ir pradėjau skubiai apsisukinėti aikštelėje.
– Bet šito ofiso aikštelė man tokia klaustrofobiška.
– Tu gal nuosavam name gyveni?
Su manimi kalbėdamas Simonas nusiėmė ausines. Besimėtant mandagumais greitai paaiškėjo, kad jis kilęs iš Elektrėnų (iškart jam pareiškiau, kad Vilniaus ir Kauno klausimu jis turi išlikti neutralus, t.y. užimti Šveicarijos poziciją), jog jam nėra skirtumo “Simas” ar “Simonas” (o mano visi onboarding'o dokumentai šviečia JUSTINOS vardu), ir patį keisčiausią parkingo experience’ą jam teko patirti besilankant pas draugą, kuris gyvena kažkur netoliese Trijų Mergelių tilto Kaune. Sužinojau, kad jis planuoja parekomenduoti tą patį bičiulį darbui pas mus į konsultantus – nes šiuo metu jis dirba Apple customer support’e ir yra labai nelaimingas.
– Jų ir darbo valandos paskirstomos pagal tai, koks tavo klientų įvertinimo vidurkis.
– Ta prasme esant geram įvertinimui tau duoda daugiau valandų ar…?
– Ne, kaip kokiam Bolte. Koks klientas įpisa tau vieną žvaigždutę ir gauni dirbti naktinėje pamainoje.
Diana tyliai klausėsi mūsų pokalbio ir gurkšnojo vandenį iš stiklinio buteliuko. Tada staiga atsistojo, nuėjo prie pakabų ir apsirengė kreminę striukę.
– Jau šiandien viskas?
Ji ramiai nusijuokė, ir skubiai perbraukusi per savo įsielektrinusius, ilgus ir pasakiškai gražius plaukus, patraukė link išėjimo. Bandžiau susikoncentruoti ir bent kažką išgirsti iš australo Dariaus sceniniu balsu pasakojamo įrašo apie produktų šeimas, bet sekėsi sunkiai. Aplink mane buvo per daug, per stipriai stimuliuojančių naujų kvapų, vaizdų ir žmonių. Kas kelias minutes vis patrindavau savo dešinį delną į džinsus, nes per jį vis nepaliaujamai žliaugė prakaitas.
– Varysim į boulingą?
– Boulingą?
– Boulingą. Per pietus. Ten ir pavalgyt galima, toks valgyklinis maistas. Šiaip mėgstam ir į kartingus nuvaryti, praeitą savaitę sakėm gal reikia su pačiūžom išbandyti žiemiškai. O gal ir ant Liepkalnio būtų fainai? Tokia ketvirtadienio tradicija.
– Pietų aš neatsinešus.
Kelios minutės po 10 valandos ryto, visi sutartinai pakilo nuo stalų ir patraukė link virtuvėlės. Su kiekvienu posūkiu vis nustebdavau, kad čia dar ne pabaiga – mintyse sau pasižymėjau būtinai peržvelgti ofiso žemėlapį ir įsitikinti, kad šitas aukštas nėra įrengtas kaip koks labirintas. Galų gale išgirdau, atrodo, niekuo tarpusavyje nesusijusį, atsitiktinį žmonių šūkavimą, iš tolimesnio kampo sklindančią klasikinę kalėdinę muziką, ir pamačiau ant stalų sukrautas dėžes su bandelėms. Ant gretimais stovinčio baro buvo padėtas tortas ir keletas padėklų su vaisiais. Bandžiau prisiminti, kuriose spintelėse saugomi “bevardžiai” puodeliai. Paskubomis griebiau pirmą pasitaikiusį, ir pamačiau, kad šiandien kavinsiuosi Payseros vardu.
– Ką mes geriam rytais? Kavą, arbatą?
Už mano nugaros stovėjo Janas. Jis santūriai šypsojosi, akys spinduliavo gal net truputį migdančia ramybe. Pastebėjau, kad jo plaukai labai vešlūs, gerokai paauginti ir tikrai šviežiai išplauti, o šviesus megztinis su aukšta apykakle, atrodo, dar labiau pabrėžė jo tvirtą, savimi pasitikinčią stovėseną. Net ir apsišarvavusi platforminiais žieminiais batais buvau už jį mažesnė. Svarsčiau, koks jis buvo įmonės vadovas. Lyderis? Egocentrikas? O gal chameleonas?
– Kavą. Tik juodą.
– Šarūnai, gal užleisi savo naująją kolegę prie aparato?
– Žinoma.
Mačiau, kad Šarūnas dėl šito vadovo gesto buvo šiek tiek nepatenkintas. Visam ofisui buvo skirtas vienas vienintelis kavos aparatas, kuris veikė neapsakomai lėtai – įsivaizdavau Šarūno vidinį burbesį, kai taip netikėtai atėmiau iš jo vietą eilėje prie rytinės kofeino porcijos. Truputį virpančiomis rankomis slankiojau per aparato meniu, kol suradau savo nuodą. Juodas skystis pradėjo flegmatiškai kapsėti į mano puodelį, o Šarūnas atsisuko į mane.
– Kur sėdėsi ofise?
– Sėdėsiu kur bus laisva, nes būsiu tik ketvirtadieniais. Aš iš Kauno.
– Iš Kauno? Kodėl jūs už tą krabą balsavot?
– Dar net nespėjau iki trijų suskaičiuoti, o tu jau apie tai šnekėt pradėjai…
– O tu taip šaknis į tą Kauną suleidus?
– Aha, man labai patinka Kaunas.
– Ir Kaune galima gyventi!
Visus raminti pradėjo Lina – iš pirmo žvilgsnio kurianti labai šiltos asmenybės įvaizdį, pasipuošusi pavydėtinais platėjančiais džinsais. Ji tikriausiai amžiaus klausimu galėjo būti mano mama, bet visos jos plaštakos ir rankų pirštai buvo nukloti geometrinėmis tatuiruotėmis. Plačiai mostelėjusi, ji visiems pristatė šiandienos pusryčių žaidimą.
– Įsivaizduokim, kad šalia jūsų esantis kolega yra miestas. Koks miestas jį geriausiai atspindėtų?
– Kaunas! Ne, SLABOTKĖ!!!
Atsisukau į nuplikusį vyriškį, kurio chaotiška išvaizda galėjo man pasakoti istoriją apie tai, kad jis yra pats geriausias pasaulio programuotojas – arba išmaldos prie prekybcentro prašantis benamis – ir aš abiem atvejais būčiau taip pat greitai patikėjus. Klausiamai pažvelgiau į Šarūną, kuris atrodė esantis artimas Chaoso draugas. Jis prieš atsakydamas trumpai gūžtelėjo pečiais.
– Žilvinas tiesiog labai mėgsta Kauną…
Ilgai žiūrėjau į gėrybėmis nukrautus stalus, bet skrandis buvo susitraukęs nelyginant kaip vilnonės kojinės ištrauktos iš džiovyklės – nerimas pulsavo kiekvienoje mano kūno nervų galūnėlėje. Kai Asta visiems garsiai paskelbė apie šviežiausią komandos naujokę AKA yours truly, mano veide užstrigo pati plačiausia, adrenalino varoma šypsena. Pajaučiau, kad vaizdas ties regėjimo lauko kampučiais pradėjo temti, tad stengiausi susifokusuoti į vaizdą pro langą. Virtuvės žaliuzės kabėjo truputį pasiglamžiusios, o pro jas matėsi kaip nuo stogo bėgo tirpstančio sniego upės. Dar geras 10 minučių paslankiojusi virtuvės pakraščiais, su pustuščiu puodeliu grįžau prie savo stalo.
Ne už ilgo išgirdau, kaip per visą ofisą kažkas garsiai sukniaukė “Jooooonai, man reikia prailgintuvoooo…” – vadinasi, jis jau buvo darbo vietoje, tad lygiai 11 valandą atsisėdau ant Jono stalo ir, lyg iš anksto nuo kažko besigindama, susinėriau rankas ant krūtinės. Iš jo pasimetusio žvilgsnio supratau, kad jam galvoje teko sujungti kelis tarpusavyje jokio ryšio neturinčius taškus, prieš prisimenant, kokio galo aš pas jį atsibeldžiau.
– Nori papasakoti prie savo kompiuterio, prie mano ar išvis per Teams’us?
– Gal einam prie tavęs. Parodysi man dar tą onboarding’o planą.
Priėjus prie mano stalo, aš klestelėjau į odinį krėslą (tokį grynai direktoriaus stiliaus – jau kuo šitas ofisas negali skųstis – tai kėdėm), o Jonas atsitūpė man iš dešinės. Atsistojau ir nuėjau atsinešti dar vieną krėslą, o savąjį stumtelėjau link jo. Abu po savimi braškindami apsilupinėjusią kėdžių odą, įmerkėme akis į excel’io lapą.
– Tikrai dalį šitų punktų tau turės papasakoti developerių team’as. Arba šitą – garantuotai daugiau žinos Marius. Aš tave galiu prijungti prie testinių sistemų, ir dar sukonfigūruoti KeePass, kad galėtum prisijungti prie klientų axaptų nuotoliniu būdu. Kaip klaviatūra ir ausinės, kur daviau antradienį, ar veikia?
– Žinok juokinga, bet ant klaviatūros neveikia V raidė. Bandau parašyti Valio, bet vis gaunasi tik Alio…
– Per pietus turėčiau kaip tik gauti naują siuntą, galėsiu tau atnešti pakeitimą.
Po šitų žodžių paaiškėjo, kad mūsų pokalbio akylai klausėsi Simonas.
– JONAI, seriously? Aš juk tavęs jau prieš mėnesį ausinių prašiau!
– Bet pas tave ir taip naujos ausinės.
– Čia ne mano! Pasiėmiau nuo Margaritos stalo, nes jos šiandien nėra.
– Ei, Simai, gali tu imti tas ausines, aš vis tiek dar mokausi, kol kas tikrai be jų galiu išgyventi… – įsiterpiau, kol konfliktas nepasiekė eskalacijos lygio. Dar man betrūko, kad tapčiau “ta ofiso naujokė, kuriai visi viską parūpina ir apšokinėja vien dėl to… kad ji merga”.
– Ne, viskas gerai. Turėk tu tas ausines – vis tiek jau ne už ilgo su klientais ant ragelio kabėsi, tau jų labiau reikia, – matyt, Simonui tiesiog labiau norėjosi truputį pasiskųsti, negu iš tiesų gauti tas ausines. Gal susinepatogino? O gal tiesiog ir mane kažkaip savotiškai tikrino?
Po kelių sekundžių, prie mūsų pakankamai garsaus būrelio, priėjo man dar nematyta moteris. Ji atrėmė savo galvą į Jono petį ir labai plačiai nusišypsojo. Išsiaiškinau, kad jos vardas Simona, ir ji čia darbuojasi kaip projektų vadovė. Netrukom net keleto minučių, kad ji išsiaiškintų, ties kuriais sistemos moduliais ateityje darbuosiuosi, ir jos akys nušvito.
– Ei, ar žinojai, kad pats geriausias būdas mokytis – tai būti įtrauktai į realų projektą???
– Simona, aš tau galiu garantuoti, kad dabar į projektą atneščiau daugiau sumaišties ir stabdymo, negu naudos. Bent po kokio mėnesio galėsime prie šito klausimo sugrįžti. Geriau tu man parodyk kokių vaizdinių įrodymų, kad šitame ofise yra šokančių žmonių – Asta pasakojo, kad kolegų nuo stalų nenukrapštysi.
– Kaaas tau taip sakė?, – Simona iš užpakalinės kišenės išsitraukė telefoną ir pradėjo man rodyti video, kaip per Kalėdinę šventę Chaosas kulversčiais nusileido nuo kažkokių laiptų. Vėliau per vasaros šventę apvertė baidarę. Per komandinį BBQ dirbo didžėjumi, ir jo pati mėgstamiausia to vakaro daina buvo “Rondo – Margarita”. Pati sau palinksėjau su tikėjimu, kad jeigu išgyvensiu šiandieną – gal viskas bus gerai.
Vėliau jau spraudžiausi į kolegos automobilio galinę sėdynę, o šalia manęs atsisėdo vienintelė kita moteriškos lyties pietų boulingo žaidėja – Rugilė. Ji irgi nebuvo įmonės senbuvė, programuotoja dirbo vos pusę metų, ir man pasiskundė, kad dar visame šiame reikale jaučiasi neįtikėtinai žalia. Nuraminau ją, kad mano onboarding'o planas sudarytas geriems pusantrų metų – gal ir visai normalu iš savęs per daug nieko nesitikėti vos po šešių mėnesių? Ir iš pirmo žvilgsnio, aš būčiau Rugilės paprašiusi dokumento net bandant įsigyti energetinio gėrimo. Būčiau davusi nukirsti ranką, kad čia garantuotai buvo jos pirmas, tikras darbas po mokslų.
– O ar tu mėgsti žaisti boulingą?
– Žinok, neatsimenu! Turbūt nesu laikiusi boulingo rutulio savo rankose nuo tada, kai baigiau mokyklą.
Per galinio vaizdo veidrodėlį bandžiau įžvelgti kito kolegos veidą – to, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis nieko nešnekėjo, tai net neturėjau progos jam mandagiai prisistatyti. Nusileidus į rūsį, kuriame buvo įrengtas senove dvelkiantis boulingas – bet taip jaukiai dekoruotas, kad užsimaniau jame pasidaryti kokią 80-ųjų stiliaus fotosesiją su čežančiais, neoninėm spalvom šviečiančiais poliesterio treningais – iškart priskretau prie mistinio bendradarbio. Jis atidžiai skaitė ant baro pastatytą dienos pietų meniu, kai pradėjau jį kalbinti.
– Man atrodo mes dar nepažįstami. Koks tavo vardas ir ką tu veiki?
– Edgaras. Programuotojas.
Ir Edgaras man daugiau nebepasakė nė žodžio. Bandžiau niekaip į tai nereaguoti, prisiminus Astos paauklėjimą “pamatysi, kad čia dauguma yra tikri intravertai” – kai mano nerimo pilnas mintis staigiai nutraukė skardus balsas nuo baro pusės.
– O aš Martynas! Ir čia dirbu barmenu! – kvatojo pilvotas vyriškis, kuriam matyt mano kontakto inicijavimas su naujuoju kolega pasirodė juokingas. Pilnu dėkingumo žvilgsniu pasižiūrėjau į Martyną, ir užsisakiau pas jį dienos pietus. Jis man padavė 41 dydžio boulingo batelius, ir aš patupdžiau savo sėdimąją arčiausiai žaidimo takelių. Šalia manęs, ant suoliuko, iškart įsliuogė Justas.
– Ar žinai, kaip boulinge skaičiuojasi taškai?
– Nelabai.
– Galiu papasakot – jeigu neįdomu, tai iškart stabdyk.
Viena ausimi klausiausi Justo pasakojimo, bet mano dėmesį labai blaškė netoliese vykstantis intensyvus pokalbis apie tai, ar šiandien Jonas sutriuškins Justo savigarbą boulingo žaidime (pasirodo, kad jie abu buvo geriausi žaidėjai, per kiekvieno ketvirtadienio ir penktadienio pietus besivaržantys dėl kažkokio tik Rugilės excel’io lentelėje egzistuojančio titulo – o šiandien Justo gimtadienis, tai Rugilės nuomone, Jonui būtų gražu per daug nesidraskyti). Į pokalbį grįžau tik tada, kai Justas du kartus mane pakvietė vardu.
– Girdėjau, kad nelabai žaidi boulingą – paskutinį kartą žaidei tik mokykloje. Tai čia prieš kokius porą metų? – iškart supratau Justo motyvus, bet nusprendžiau pasitąsyti su šiuo kvailu žaidimu.
– Oi ne, gerokai seniau negu prieš porą metų.
– Koks moteriškas atsakymas.
– Koks klausimas, toks ir atsakymas. Jeigu nori sužinoti, kiek man metų – tai taip ir paklausk.
– Kiek tau metų?
– Trisdešimt.
Justas sustingo, į mane iš lėto atsisuko Rugilė, tada mačiau mane vienu akies krašteliu stebint Joną ir kitus, dar nepažįstamus kolegas. Labai sutrikau, nes nesupratau ką tai reiškia – ar viskas, aš oficialiai jau šito ofiso senė? Pirmoji nepatogią tylą nutraukė Rugilė.
– Atrodai… jaunesnė.
– Nežinau, ar čia kaip komplimentą reikėtų sakyti? Bet tikrai atrodai gerokai jaunesnė, – Justas sunkiai rankiojo žodžius – lyg norėdamas pasirinkti politiškai korektišką variantą, kuris nepaverstų to skaičiaus “trisdešimt” kažkokia riba, kurią pasiekus moterys išdžiūsta ir susiraukšlėja kaip kokie pomidorai, palikti ant saulės. Labai apsidžiaugiau, kad kaip tik tuo metu pokalbį apie mano galiojimo laiką nutraukė prie stalo su padėklu atskubėjęs Martynas. Ant drėgno medienos paviršiaus išdėliojo krūvą bokalų alaus, ir apsisukęs ant kulno, išskubėjo išduoti batų kitai grupelei žaidėjų. Tik tada suvokiau, kad jie visi pietums pasiėmė alaus – išskyrus mane. Gal penktadieniais jie ofise dar ir kokių skinny bitches kokteiliukų užsimaišo?
Už keletos minučių man prieš nosį padavėja pastatė kalakutienos kepsnį su bulvių kroketais. Vis po vieną įsimesdavau į burną tarp rutulio ridenimų – po daugiau negu dešimtmečio pertraukos sugebėjau įvaryti net vieną spare’ą. Ir surinkau daugiau taškų už tylųjį Edgarą – mačiau, kaip už baro stovintis Martynas vis iškeldavo liuksus man numušus bent vieną kėgl��. Į ofisą grįžau iškelta galva.
Popiet mano dienotvarkėje buvo suplanuoti vienas kitą besivejantys susipažinimo su kitais skyriais susirinkimai. Praleidau nemažai laiko ir su mieląją marketingo skyriaus vadove Lina – ji vis apgailestaudama kartojo, kad dažnai kreipsis pagalbos į konsultantus (t.y. ir į mane, kai apšilsiu kojas) apie Microsoft naujienas, nes, anot jos, “nėra geriau suprantančio skyriaus – nei konsultantai – apie tų pakeitimų ir naujienų reikšmę klientams”. Vėliau dvi su puse valandos sėdėjau užsibarikadavus meeting room’e su fancy Mariumi (žmogus, užaugęs boarding school Italijoje, mokantis penkias kalbas, ir įmonėje dirba beveik nuo pat įkūrimo pradžios – kaip Jano dešinioji ranka) – besiklausydama jo supratau, ką reiškia, kai žmogus absoliučiai akivaizdžiai dievina savo darbą ir detaliai jį išmano. Prie jo sėdėdama susitraukiau iki skruzdėlės dydžio (dėl savo žinių), bet bent jau aiškiai supratau, ko iš manęs čia tikimąsi. Turėsiu būti ne tik ERP ekspertė, bet ir nenuilstanti Microsoft Dynamics cheerleader – gyvensiu ir kvėpuosiu sistemos atnaujinimais – nes pasirodo, kad pradėjo pakankamai dažnai pasitaikyti tokių absurdiškų situacijų, kur klientai, kruopščiai apsiskaitę, ateina pas konsultantus ir sako “papasakok mums detaliau apie šitą didelės reikšmės UPDEITĄ” – o tau nelieka nieko kito, kaip greitai sukurpti logišką užklausą į ChatGPT.
Nešiojamojo kompiuterio kampe laikrodžiui rodant beveik pusę šešių vakaro, po truputį išjunginėjau atidarytus naršyklės langus. Man už nugaros visu garsu jau daužėsi klubinė muzika, kuri vis tolygiai pradėjo garsėti vos išmušus 17 valandai. Pagal girliandų miksėjimo intensyvumo dažnį buvau įsitikinusi, kad kažkas kažkur netoliese pakabino milžinišką disko kamuolį. Išgirdau žingsnius už nugaros, ir priešais mano stalą išdygo Justas.
– Ar būsi kitą ketvirtadienį ofise?
– Negi mane tik vienai savaitei įdarbino? Žinoma, kad būsiu.
– Aha, nes jau sklido gandai, kad pasirodei čia tik vieną kartą, ir toliau dirbsi iš Kauno.
– Na, taip, bet įsipareigojau čia pasivaidenti kiekvieną ketvirtadienį.
– Gerai. Tai tada netrukdysiu, norėjau tik pasitikslinti. Nes tavo vardu jau yra Kalėdinio ofiso pašto.
2 notes
·
View notes